Ar priklauso Parlamento nario dydis,
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Seimo statuto 23 straipsnio 1 dalis ir straipsnio 3 dalies nuostata, kad, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario padaryto nusikaltimo, Seimas sprendžia, ar duoti sutikimą konkretų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo statuto nustatyta tvarka, ar pradėti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus, jeigu yra Seimo statuto straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas, neprieštarauja Konstitucijos 62 straipsnio 1 ir 2 dalims, 74 straipsniui ir 59 straipsnio 4 daliai. Jiems bus išmokėtos po 6 ,8 euro siekiančios išmokos. Birmontienės paaiškinimas. Ministras Pirmininkas, ministras, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro ar išrenka Seimas, vadovai privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka.
IV Dėl Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalies atitikties Konstitucijos 1 straipsniui ir 59 straipsnio 4 daliai. Opozicijos lyderis naudojasi šiame statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis. Jis nurodo, jog anksčiau galiojusioje Seimo statuto redakcijoje buvo numatyta, kad opozicinės koalicijos lyderiu gali būti išrinktas vienos iš opozicinę koaliciją sudarančių frakcijų seniūnas.
Ginčijamoje Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalyje numatyta papildoma sąlyga — opozicinė frakcija arba jų koalicija privalo turėti daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, kad jos vadovas būtų vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Taip pat yra panaikinta ir opozicijos teisė išsirinkti savo lyderį.
Pareiškėjo manymu, tokie Seimo statuto pakeitimai prieštarauja ir savaiminio opozicijos formavimosi principui, būdingam demokratinėms šalims.
Naršymo meniu
Parlamentinės opozicijos pripažinimas — būtinas pliuralistinės demokratijos elementas. Seimo statute turi būti nustatytos opozicijos veiklos garantijos. Sprendžiant, ar ginčijama Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai, reikia išsiaiškinti, kokia yra Seimo statute įtvirtinta opozicijos lyderio teisinė padėtis.
Opozicijos lyderis, kaip minėta, naudojasi Seimo statute nustatytomis opozicijos lyderio teisėmis.
Skaičiuoja, kiek kainuos darbą paliekančių seimūnų išeitinės: numato skirti 1,5 milijono eurų
Seimo statute numatyta, kad Seimo opozicijos lyderis yra Seimo valdybos narys Seimo statuto 27 straipsnio 2 dalisgali be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje Seimo statuto straipsnio 4 dalissvarstant Vyriausybės programą Seimo posėdyje pirmiausia išklausomas Seimo opozicijos lyderio pranešimas Seimo statuto straipsnio 2 dalispo Vyriausybės metinės ataskaitos pateikimo rengiamoje specialioje Seimo diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai Seimo statuto straipsnio 3 dalisVyriausybės nariams atsakinėjant į klausimus Seimo posėdyje iš pradžių 2 klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis Seimo statuto straipsnio 5 dalis.
Valstybės institucijų vadovams atsakant į Seimo narių klausimus Seimo posėdyje pirmieji užduoti klausimus teisę turi Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų seniūnai Seimo statuto straipsnio 6 dalis. Opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas papildomas atlyginimas, kurio dydį Ar priklauso Parlamento nario dydis įstatymas Seimo statuto 15 straipsnio 3 dalis.
Kartu pažymėtina, kad Seimo opozicijos lyderis, kaip Seimo valdybos narys, negali būti Seimo komiteto pirmininku ar pavaduotoju Seimo statuto 46 straipsnio 5 dalisnuolat veikiančios komisijos ar komisijos, kurios įgaliojimų laikas ilgesnis kaip metai, pirmininku ar jo pavaduotoju Seimo statuto 74 straipsnio 1 dalisjis negali būti skiriamas į balsų skaičiavimo grupę Seimo statuto straipsnio 5 dalis ir kt.
Tokia pripažinimo opozicijos lyderiu tvarka neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui, nekliudo Seimo nariams eiti savo pareigų vadovaujantis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir būti nevaržomiems jokio mandato.
Seimo statute nėra įtvirtinta kokių nors Seimo opozicijos lyderio teisių, kurios jam suteiktų teisę veikti kaip visų Seimo opozicinių frakcijų ar visos Seimo mažumos vadovui, t.
Tai, kad jis gali naudotis minėtomis Seimo statute nustatytomis teisėmis, nereiškia, jog kitos opozicinės frakcijos, jų koalicijos bei Seimo nariai praranda teisę naudotis Seimo statute numatytomis teisėmis. Atsižvelgiant į Seimo opozicijos lyderio teisinio instituto turinį negalima teigti, kad Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalies ginčijamomis normomis įtvirtintas teisinis reguliavimas užkerta kelią Seimo nariams eiti savo pareigas vadovaujantis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nevaržomiems jokių mandatų.
Todėl Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai. Jam nustatytos teisės neriboja kitų Seimo narių teisių, nekliudo jiems įgyvendinti Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą Seimo nario laisvą mandatą, o kitoms Seimo frakcijoms nepaneigia galimybės būti opozicinėmis frakcijomis.
Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kaip ir Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, lemia pagrindinius Lietuvos valstybės valdžios organizacijos ir veiklos principus.
Nuorodos kopijavimas
Kaip minėta, Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalyje nustatytas reguliavimas neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui. Toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsnio nuostatai, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.
Atsižvelgiant į išdėstytas argumentus darytina išvada, kad Seimo statuto 41 straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui. Visas siūlomas pataisas, papildymus bei išbraukimus dėl įstatymo projekto įstatymo leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto pradėti įstatymo priėmimo procedūrą laiko.
Pagal ginčijamas nuostatas Seimo narių, priklausančių Seimo daugumai, padėtis tampa privilegijuota, tuo tarpu mažųjų taip pat ir opozicijos frakcijų narių siūlymai faktiškai negali būti realizuojami.
Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų. Šiame Konstitucijos straipsnyje, kaip minėta, įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas.
Konstitucijos 68 straipsnyje nustatyta, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę taip pat turi Lietuvos Respublikos piliečiai. Penkiasdešimt tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir Seimas privalo jį svarstyti. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimas — pirmoji įstatymų leidybos proceso stadija.
Kaip minėta, Konstitucijos 68 straipsnyje nustatyti subjektai, kuriems priklauso įstatymų leidybos iniciatyvos teisė: Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, penkiasdešimt tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių. Ši teisė praktiškai realizuojama pateikiant parlamentui konkretų įstatymo projektą.
Kai Konstitucijoje nurodytas subjektas pateikia įstatymo projektą, įstatymų leidybos institucijai — Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti. Seimo statuto straipsnio 5 dalies norma, kad Seimo narių pataisos ir papildymai, pateikti nustatyta tvarka, posėdžio pirmininko nėra teikiami svarstyti ir balsuoti, jeigu, posėdžio metu posėdžio pirmininkui šiuos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 10 Seimo narių, yra reguliuojami įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje santykiai.
Pareiškėjo teigimu, tokių reikalavimų nustatymas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai Seimo nario įstatymų leidybos iniciatyvos teisei ir Seimo nario laisvo mandato principui. Sprendžiant, ar Seimo statuto straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai Seimo nario įstatymų leidybos iniciatyvos teisei, atsižvelgtina į tai, kad ginčijama norma reguliuojami įstatymo projekto svarstymo santykiai, t.
Konstitucinis Teismas, m. Pasiūlymai, pataisos bei papildymai praktiškai teikiami iki pat įstatymo priėmimo.
Auga ne tik Seimo narių atlyginimai, bet ir išeitinės išmokos.
Jų teikimo ir svarstymo tvarką reguliuoja įstatymų projektų svarstymo reglamentinės normos. Būdinga tai, kad ši tvarka iš esmės skiriasi nuo įstatymų leidybos iniciatyvos teisės realizavimo. Įstatymų leidybos iniciatyva nuo pataisų ir papildymų teikimo svarstomam projektui taip pat skiriasi savo paskirtimi, pagaliau tai yra skirtingos įstatymų leidybos proceso stadijų dalys.
Pagal Seimo statuto straipsnio 5 dalį tolesnis Seimo narių pateiktų pataisų ir papildymų likimas įstatymo projekto svarstymo stadijoje siejamas su tam tikro skaičiaus Seimo narių palaikymu.
Europos Sąjunga
Sprendžiant, ar šiuo teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas, pažymėtina, kad ginčijama norma nėra paneigiama Seimo nario teisė dalyvauti svarstant įstatymo projektą ir siūlyti įstatymo pataisas ar papildymus.
Seimo statuto straipsnio 5 dalies ginčijamose nuostatose, reguliuojant Seimo darbo tvarkos santykius, nustatyti reikalavimai, kuriems esant yra svarstomos įstatymo projekto pataisos ir papildymai. Tokie reikalavimai nevaržo Seimo narių laisvo apsisprendimo teisės, nekliudo Seimo nariui, einančiam savo pareigas, vadovautis Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir nebūti varžomam jokių mandatų.
Todėl Seimo statuto straipsnio 5 dalies nuostatų, pagal kurias pataisų ir papildymų tolesnis svarstymas ir balsavimas siejamas su ne mažesne kaip 10 Seimo narių parama, negalima vertinti kaip prieštaraujančių Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui. Atsižvelgiant į argumentus, išdėstytus vertinant, ar Seimo statuto straipsnio 5 dalis neprieštarauja Konstitucijos 68 straipsnio 1 daliai ir 59 straipsnio 4 daliai, negalima Seimo statuto straipsnio 4 dalies ginčijamos nuostatos ir straipsnio 5 dalies vertinti kaip įtvirtinančių teisinį reguliavimą, kuris prieštarauja Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai Seimo nario įstatymų leidybos iniciatyvos teisei bei Konstitucijos 59 straipsnyje įtvirtintam Seimo nario laisvo mandato principui.
Atsižvelgdamas į prašyme išdėstytus argumentus Konstitucinis Teismas tirs, ar ginčijamos Seimo statuto nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai, 61 straipsnio 1 daliai bei 67 straipsnio 9 punktui. Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas, užtikrinantis Tautos atstovo laisvę nevaržomai įgyvendinti Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktas teises bei pareigas.
- Kiek yra EP narių? | Naujienos | Europos Parlamentas
- Europos Sąjunga – Vikipedija
- Pamokos padidinti vaizdo nari
Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą Ministrui Pirmininkui, ministrams, kitų valstybės institucijų, kurias sudaro arba išrenka Seimas, vadovams. Šie privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Konstitucijos 61 straipsnio 1 dalis yra susijusi su Konstitucijos 67 straipsniu, kuriame įtvirtinta Seimo kompetencija.
TEISMO AKTAI
Konstitucijos 67 straipsnio 9 punkte nustatyta, kad Seimas prižiūri Vyriausybės veiklą, gali reikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku ar ministru. Pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimas savo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statute.
Taigi Seimas turi įgaliojimus Seimo statute nustatyti Vyriausybės narių atsakymų į klausimus Seimo posėdyje tvarką bei Seimo posėdžio pirmininko teises Vyriausybės valandos metu. Tačiau įgyvendindamas šiuos įgaliojimus Seimas negali Seimo statute įtvirtinti tokios Vyriausybės narių atsakymų į klausimus Seimo posėdyje tvarkos ir tokių posėdžio pirmininko teisių, kurios pažeistų Konstitucijos principus ir normas, taip pat Konstitucijoje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą.
Seimo statuto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimo sesijos metu, kiekvieno ketvirtadienio Seimo vakarinio plenarinio posėdžio pradžioje Vyriausybės valandos metu Vyriausybės nariai 60 minučių atsakinėja į Seimo narių žodžiu užduodamas klausimus. Frakcijų vadovams, komitetų pirmininkams ir kitas pareigas užimantiems Seimo nariams mokamas kiek didesnis atlyginimas.
Seimo narių pareiginiai atlyginimai, pateikiami LR Seimo tinklapyje Kiek atnaujintą įstatymo projekto pataisą šių metų gegužę pateikė Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis. Siūloma Seimo nario rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatus parengti jau iki šių metų gruodžio, o įsigaliotų jau nuo metų sausio.
Seimo nario rentą siekiama įteisinti taisant Lietuvos akto signatarų statuso įstatymo pakeitimus. Šiame įstatyme nurodoma, kad valstybinė signataro renta mokama nuo teisės į šią rentą įgijimo dienos, taip pat, jei bus įteisinti pataisymai, būtų mokama ir Seimo nario bei Vyriausybės vadovo renta.
Palioniu, šis teigė, kad toks dokumentas dar nėra registruotas, o kalbos apie Seimo nario rentą esą vis kartojasi jau kelias kadencijas.
Dėl Seimo statute nustatytų parlamentinių procedūrų
Tikrai nėra mano pavardės. Jokių darbų ir veiksmų niekas nesiėmė, — tvirtino A. Tačiau Seimą jie paliks ne tuščiomis.
Pagrindinis straipsnis — Europos Vadovų Taryba. Europos Sąjungai politiškai vadovauja Europos Vadovų Taryba, kurią sudaro Sąjungai priklausančių šalių vadovai ir Komisijos pirmininkas. Šalis narė gali pasirinkti, ką išrinkti sau atstovauti — valstybės ar vyriausybės vadovą — pavyzdžiui, prezidentą arba ministrą pirmininką. Taryba susitinka mažiausiai keturis kartus per metus viršūnių susitikimuose, jai vadovauja pirmininkaujančios ES valstybės atstovas.
Kiekvienam jų bus išmokėta nuo 6,8 iki 23,6 tūkst. Į rankas ši suma sieks apie 14,3 tūkst. Visi šie asmenys gaus išeitinę, kuri sieks jų 6 mėnesių darbo užmokesčio dydį. Iš viso daugiau nei 20 tūkst. Mažiausias išeitines, kurios sieks 2 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio sumą, gaus Audronė Jankuvienė, Rasa Petrauskienė ir Bronius Bradauskas. Jiems bus išmokėtos po 6 ,8 euro siekiančios išmokos.
- Atlyginimai ir pensijos | Naujienos | Europos Parlamentas
- Gera būti Seimo nariu: auga ir atlyginimai, ir išeitinės išmokos
- Penis Kiek dydis
Vidutinė išmokų suma vienam neperrinktam Seimo nariui sieks 16 eurus. Minimali išmoka — 6,8 tūkst. Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko kadencija Seime.
Tačiau išeitinė negali būti mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.
Šios ES institucijos nereikėtų painioti su Europos Tarybakuri yra tarpvyriausybinė organizacija, nepriklausoma nuo Europos Sąjungos.
Politika[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Du pagrindiniai Europos Sąjungos tikslai yra šalių integracija ir plėtra.
- Skaičiuoja, kiek kainuos darbą paliekančių seimūnų išeitinės: numato skirti 1,5 milijono eurų - LRT
- Seksualiniu nariu nuotrauka pries priartinant ir po
- Dėl Seimo statute nustatytų parlamentinių procedūrų - Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
- Meile ir nario dydis
- Kaip suzinoti nario dydi nematant
- Dėl Seimo statute nustatytų parlamentinių procedūrų Byla Nr.
Pastarasis uždavinys — labiausiai politikuotas dalykas, mat jos rėmėjai, pavyzdžiui, Europos Komisija, teigia, jog Sąjunga skatina demokratinę santvarką ir atskirų valstybių ekonomiką, o priešininkai baiminasi, kad ES gali tapti sunkiai valdoma dėl skirtingų kultūrų poveikio ir politinės sistemos galimybių.
Viešoji ir kai kurių politinių partijų nuomonė šiuo klausimu tapo gana skeptiška po ųjų, kai per metus, tiesiog impulsyviai ir mažai teatsižvelgiant į teisės aktus bei kitus kriterijus, buvo priimta dešimt naujų narių.