Normalus nario dydis, kuri jis jis. Futbolo kamuolys. 4 dydžio - Decathlon

Ten matome, jog Lietuva yra trečioje vietoje po tokių šalių kaip Malta ir Vengrija. Jis supranta, kad tiek Tėvynės sąjungos, tiek miestų balsus jam bus gauti ganėtinai sunku. Pats geriausias dalykas yra užduoti sau klausimus ir kad ne valdžia tą darytų. Yra daug dalykų, ką derinamės kartu, tas Astravo klausimas mus ardo. Socialdemokratija visų pirma šiuo atveju yra žmogaus teisės — jie jas gina.

Į Lietuvą atgabentas vienas svarbiausių sinchronizavimo įrenginių Pirmi įspūdžiai, kad labai daug darbo.

Tokia labai konservatyvi įmonė. O šiame etape dar įsiveržė dvi didžiulės užduotys — Ka tureciau daryti, kad padidintumete nari užduotėlės, bet didžiulės užduotys.

Viena yra sinchronizacija — per 40 projektų, beveik pora milijardų investicijų. Ir viskas turi labai griežtas datas, ir, aišku, mes veikiame kaip valstybinės reguliuojamos įmonės griežtų taisyklių, konkursų ir kitų dalykų rėmuose.

Kai tiekėjai turi labai daug galios stabdyti mūsų procesus, jeigu kažkokia sąlyga nepatiko. Ir dar viena kryptis — atsirado Astravo elektra. Tai yra ir stipriai politinė kryptis, tarptautinė, geopolitinė, ir, aišku, susijusi ir su fiziniais srautais, ir su technologijomis, su fizikiniais dėsniais, ir taip toliau — irgi negali palaukti. Tai iš vienos įmonės gavosi trys įmonės.

Ar turite pakankamai laisvės sprendimams ir ar jaučiate palaikymą jiems? Remiantis jūsų ankstesne vadovavimo patirtimi, ar esate patenkintas aplinka, kurioje dirbate?

Nežinau, ar žodis patenkintas čia būtų teisingas. Mes esame sudėtingesnėje struktūroje, bet tai nereiškia, kad tai yra blogai. Bet, aišku, tai turi ir tam tikrų niuansų, tai yra, atsiskaitymo grandinė ilgesnė, galima sakyti, tos biurokratijos šiek tiek daugiau, bet palaikymas yra labai stiprus.

Tarkime, aš kaip kuri jis jis vadovas, įvertinęs padėtį, kaip reikėtų stiprinti projektus, pamačiau, kad turbūt didžiausia bėda buvo resursų trūkumas. Ir praėjusią savaitę mes gavome valdybos pritarimą — dar 53 papildomus etapus projektų stiprinimui. Tai tikrai reikšmingas skaičius, ir aš tikiu, kad mes iki metų galo tuos vidinius procesus sustiprinsime. Aukščiausio lygio vadovai labai pavargę, aš tą matau. Ar būtent sinchronizavimo projektams priimate naujų normalus nario dydis Taip, beveik išimtinai viskas sinchronizacijos projektai.

O kiti etatai, kaip standartiškai bet kuri įmonė, — inovacijoms šiek tiek, įstatymų atitikčiai kažkiek, kibernetiniam saugumui, kur ir šiaip turbūt būtume ir be sinchronizacijos stiprinęsi.

Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad net ir sinchronizavimo projektą užgožia polemika dėl Astravo. Ar Lietuva gali Kovotoju nariu matmenys norimo sprendimo dėl šios elektros boikoto jau per birželį?

Nedrįsčiau prognozuoti dėl to, kad ne nuo mūsų čia priklauso — nuo Latvijos, Estijos veiksmų priklauso. Gal šiek tiek, sakyčiau, tą procesą aptemdė — jau kuri jis jis atėjus jautėsi trintis tarp lietuvių, latvių ir estų operatorių, tokia gal institucinė atmintis, gal kažkokių buvo ir konfliktų, man sunku pasakyti. Latviai su estais akivaizdžiai yra viena komanda. Transporte tikrai mūsų santykiai buvo žymiai geresni. Net tas pats Rengės geležinkelio ruožo — BNS konfliktas, nebuvo to šaltuko.

Vaikai nuo 12 metų gali būti pradėti skiepyti birželį

Čia yra kažkoks šaltukas. Gal tai yra asmenybių klausimas, man sunku pasakyti, nes kaip valstybės, tai mes juk puikiai sutariame. Kategoriškas ignoravimas lietuvių prašymų, jis turi, sakyčiau, užsispyrimo pobūdį, kad nėra net intencijos to nagrinėti. Nenoriu naudoti žodžio, kad šiek tiek džiugesys yra, jog lietuviams riesta, bet, sakyčiau, atspalvis kažkoks toks gal ir jaučiasi. Jūs gana atvirai įvardijate savo poziciją dėl latvių ir estų ir net minėjote, kad jie užima patogaus aklumo poziciją.

Kaip manote, ar toks griežtas ir tiesus jūsų požiūris gali sutrukdyti deryboms? Per visą savo karjerą išmokau, kad jau geriau atvirai komunikuoti, negu už nugaros ką nors regzti. Aš tikiu dialogu ir tikiu, kad mes galime sutarti. Bet būtų gal naivu man apsimetinėti, kad kažkas yra geriau.

Jau geriau pradėti nuo kažkokios blogesnės situacijos ir lipti į viršų bei ieškoti kompromisų. Ir gal vėliau sutarsime geriau.

Maldeikis – apie santykius su Nausėda: jis nenori padėti mums, kad mes padėtume jam

Bet nutylėti, manau, būtų neteisinga. Tas politinis korektiškumas, kadangi aš jau ne politikas, tai galiu jį palikti politikams, o aš dabar kaip profesionalas, įmonės vadovas, turiu vardinti, su kokiomis kliūtimis susiduriu.

Tai, manau, pakenkti nelabai gali, nes situacija tikrai yra sudėtinga. Tiesą sakant, nesiimu šito vertinti. Vis dėlto norėčiau paliesti politinį aspektą: ar galima tikėtis, jog šiuo metu Baltarusijos atžvilgiu auganti įtampa gali pastūmėti Baltijos kaimynes peržiūrėti savo pozicijas? Aš manau, kad labai realu. Dėl to, kad šita pozicija, dabar priimta latvių ir estų, greitai padidinti šioje vietoje norėčiau pažymėti labai stiprią Estijos rolę — latvių operatorius AST dabar neturi vadovo.

Tai ji yra kiek susilpnėjusi. Kodėl, manau, viltis yra? Nieko naujo tame atsakyme mes nematėme, toks daugiau atsirašymas. Toliau mes su jais bendrausime, be abejo, pasiliekame ir visas teisines galimybes, iš to išplaukiančias. Procesas dar tiktai vyksta.

Nes nuo metų pradžios sumokėjome virš 15 mln. Tai, į ką mes ir norime atkreipti dėmesį, kad rusiškame sraute slepiasi Astravo eksportas. Ir ilgiau čia tą toleruoti ir užmerkti akis bus sunku Eur sumokėta baltarusiams už tą patekusią elektrą į Lietuvą nuo šių metų pradžios iki gegužės praktiškai pabaigos — 24 dienos.

Vis dėlto, pasak Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų TS-LKD frakcijos atstovo, tokia taktika prezidentui ilgainiui nepasiteisins.

Užsiminėte apie galimus teisinius veiksmus. Ar tai yra ministro D. Kreivio užsiminto plano B dalis? O dėl to plano B — gal jo ir nereikės. Ar diskusijos, o tiksliau, ginčai, dėl Astravo elektros nepakenks sinchronizavimo planams, pavyzdžiui, metų izoliuotam trijų Baltijos šalių sistemų bandymui?

Nemanau, kad pakenks. Šeimoje būna irgi kartais visokių barnių, betgi yra bendros šeimos problemos, šeima susivienija ir sprendžia kartu.

R. Masiulis: tikiu, kad „šaltukas“ dėl Astravo su latviais ir estais bus ištirpdytas

Tai čia tas pats. Mes su latviais, estais esame viena šeima ir viduje galime turėti priekaištų dėl vieno ar kito dalyko ir gal apsipykti, bet čia tokie buitiniai konfliktai. Jie neturėtų lemti strateginių dalykų ir tikiu, kad nelems. Bent iš Lietuvos pusės tai tikrai nelems. Ir dabar nesakyčiau, kad blogai dirbame su latviais, estais.

Yra daug dalykų, ką derinamės kartu, tas Astravo klausimas mus ardo. Šiuo atveju latviai, estai, taip, labai atsainiai žiūri, jiems nelabai rūpi tos mūsų bėdos. Bet aš kalbu apie kuri jis jis operatorius.

Dėl to aš dedu viltį, kad politiniam lygyje šitas klausimas lengviau turėtų būti sprendžiamas, nes politikai mato platesnę perspektyvą ir visų kitų kuri jis jis. Tai jeigu čia energetikai dėl kažko nesutaria, tai tegul ir lieka kuri jis jis energetikų. Kitaip tariant, matote iniciatyvos poreikį iš politinio lygmens, tuomet operatoriai galbūt sklandžiau tarsis dėl Astravo?

Be abejo, tai yra stipriai politinis klausimas ir palikti jį operatoriams tarpusavyje čia kumščiuotis — tai, manau, toli nenuves. Lietuvoje baigta daugiau nei ketvirtadalis visų sinchronizavimo darbų.

Ar pavyks viską padaryti laiku? Ir kokia situacija su Latvija ir Estija, ar ten procesai vyksta tokiu pačiu tempu? Sinchronizacijoje visi juda, grubiai sakykime, pagal grafiką. Vienur blogiau, kitur geriau. To kasdienio darbo baisiausiai daug, bet grubiai sakant, viskas eina pagal planą. Tas pats pas latvius ir pas estus. Aišku, mastas Lietuvoje nepalyginamai didesnis, bet vis tiek ta apimtimi, kuria daro latviai, estai, jie, kiek mes girdime, viską daro sėkmingai.

Bet pati sinchronizacija vyks per Lietuvą, mes esame ta interfeisinė jungiančioji valstybė, beveik didžioji dalis čia ir turi vykti, natūralu. Ar nebus kliuvinių, kai visai sistemai iškiltų didelių sunkumų? Ar mokomasi iš tų klaidų? Viskas turėtų būti gerai, specialistai skaičiuoja. Be abejo, projektų metu yra daromi visokie vidiniai projektai, tai normalu — juk pati sinchronizacija paliečia ir aplinkui visas linijas, tai ten, tai ten remontai.

Čia kaip kelio remontai. Atrodo, baisiai visi keliai užkišti, eilės automobilių, o kai kelias padaromas, važiuoja visi ir pamiršta tas bėdas. Per pandemiją išaugo namų ūkių elektros vartojimas.

Į Lietuvą atgabentas vienas svarbiausių sinchronizavimo įrenginių Pirmi įspūdžiai, kad labai daug darbo. Tokia labai konservatyvi įmonė. O šiame etape dar įsiveržė dvi didžiulės užduotys — ne užduotėlės, bet didžiulės užduotys.

Ar šalies tinklas pasiruošęs dar didesniam vartojimui? Tinklas mūsų ir pasiruošęs, ir toliau plečiamas. Manau, kad šitoje vietoje problemų nebus. O kalbant apie sistemos adekvatumą ir generacijos užtikrinimą — kokie jūsų pasiūlymai ir vizija, taip tai turėtų atrodyti per artimiausią penkmetį ar dešimt metų? Akivaizdu, kad Lietuvoje reikia daugiau generacijos, kokie skaičiai ir kaip viskas turėtų atrodyti, tai bus birželio pabaigoje aišku, kai bus pabaigta adekvatumo studija.

Kas dabar buvo pristatyta, tai tik pirmasis etapas, tam tikri scenarijai. O scenarijų yra žymiai daugiau ir taip toliau. Dar ankstoka pasakyti. Bet faktas, kad Lietuvoje kryptis į savo generaciją turi būti — vienaip ar kitaip.