Kaip padidinti valstybiu mokslininkus

Jeigu mokslas ir naujų technologijų diegimas nesulauks tinkamo finansavimo, ne už kalnų diena, kai teks pamojuoti traukiniui, išvežančiam Europos talentus į kitus pasaulio regionus, kuriuose mokslas ir inovacijos vertinamos labiau. Su kokiomis problemomis, iššūkiais susidūrėte? Kaip ir kėlėme trečioje hipotezėje, matome kad Suomijoje, šalyje su aukštesnėmis išlaidomis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai MTEP , didesnė tikimybė, kad dėstytojai ir mokslininkai bus linkę kurti startuolius. Slovėnijoje ir Lietuvoje didesnė tikimybė, kad tiksliųjų mokslų atstovai skaitys paskaitas visuomenei. Mūsų tirtose šalyse skiriasi Y kartos vystomos papildomos veiklos kryptys.

Europos Komisijos šių metų kovo 5 d. Gauta 89, mln. Europos Parlamentui pavyko užtikrinti papildomą 1 mlrd.

Daug gerų žodžių galima pasakyti apie Europos mokslą ir jį finansuojančias programas, sako L. Mažylis, tačiau valstybių dalyvavimas jose kol kas ne visai lygiavertis. Be to, kad ir pati Lietuva nepakankamai investuoja į mokslinius tyrimus dukart atsilieka nuo ES vidurkioiš šios programos daugiausia laimės valstybės, kuriose veikia dideli kompetencijų centrai.

Publikuotame lyginamajame straipsnyje apie tyrėjų įsitraukimą į papildomas veiklas imtį sudarė tiksliųjų mokslų respondentai. Kokius ryškiausius skirtumus pastebėjote? Kas juos nulėmė? Kaip rodo sociologijos studijos, skirtingos kartos linkusios skirtingai rūpintis kitais žmonėmis bei įsitraukti į visuomeninę veiklą.

Y karta gimusi po metų daugiau rūpinasi savo interesais palyginus su X ir ankstesnėmis kartomis. Skirtingas kartų elgesys taip pat pastebėtas aukštojo mokslo valdymo bei produktyvumo studijose.

Tarptautinio tyrimo bendraautorė prof.

Ištirta, kad tarp skirtingų kartų skiriasi požiūris į konkurenciją mokslo finansavimui gauti bei aukštojo mokslo vadybą. Y kartos tyrėjų karta atviresnė tarptautiškumui, orientuota daugiau į rezultatus bei konkurenciją.

Mūsų studija rodo, kad visi tiksliųjų mokslų respondentai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose už universiteto ribų. Ypač populiaru bendradarbiauti su pramone respondentaiskaityti paskaitas visuomenei respondentai.

Visi respondentai labiau įsitraukę į papildomą veiklą, susijusią su jų moksline veikla, o ne dėstymu. Matome ir kartų skirtumus.

Z.Balčytis. Europos mokslo traukinys privalo didinti greitį

Vyriausi respondentai Suomijoje labiausiai linkę komercializuoti savo mokslinių tyrimų rezultatus. Portugalijoje bei Slovėnijoje ši karta labiau įsitraukusi į su dėstymu susijusią papildomą veiklą.

Vidurinioji, taip vadinama X karta, Suomijoje priklauso įvairioms taryboms ar dalyvauja viešojo sektoriaus veikloje. Tarp lietuvių vidurinės kartos tyrėjų populiaru teikti konsultacijas. X kartos respondentai Portugalijoje daugiau bendradarbiauja su pramone, o Slovėnijoje — savanoriauja.

Skyriaus tikslas — populiarinti mokslą ir kultūrą visuomenėje, skatinti visuomenės ir tyrėjų dialogą.

Mūsų tirtose šalyse skiriasi Y kartos vystomos papildomos veiklos kryptys. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių santykinai daugiausia dotacijų skirta Nyderlandų, Danijos, Jungtinės Karalystės ir Kipro mokslininkams. Kita vertus, tokie dotacijų skyrimo rezultatai turėtų būti akstinas labiau stengtis ir Lietuvos pusei.

V žingsnis į Ultra Protą. Išvalyti toksinus

Sunkiai ir pernelyg ilgai ES kelią skinasi ir politinės valios pritrūkstama susitarti dėl kai kurių esminių dalykų, pavyzdžiui, dėl patentų apsaugos. Todėl šiandien apskritai sunku kalbėti apie konkurencines sąlygas ne tik dėl mokslinių tyrimų, bet ir dėl verslo bei jo perspektyvų. Kartais atrodo, jog ES pati savo veiksmais menkina savo konkurencingumą. Taip, mums reikia konkurencingos ir gerai veikiančios mokslinių tyrimų rinkos, tačiau labai tikiuosi, kad bus pasimokyta ir iš praeities klaidų, ypač iš buvusių bendrųjų mokslinių tyrimų programų, ir bus sudarytos realios sąlygos ir įmonėms, ir mokslininkams prisidėti prie Europos potencialo šioje srityje didinimo.

Lietuvos mokslas tebesiveja Europos horizontą

Aukščiau pateiktus teiginius ir pastabas išdėsčiau susitikime su Airijos darbo, verslo ir inovacijų ministru Richard Bruton. Tikiuosi, kad Airijai pavyks pasiekti kokybišką susitarimą dėl mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo metais, o ekonomiškai silpnesnių valstybių mokslininkai nebus užmiršti. Savo renginiais skyrius dalyvauja intelektualiai ugdant Lietuvos visuomenę, siekia mokslo visuomenės bendravimo per mokslo ir kultūros populiarinimą.

Siekiant didinti mokslininko profesijos patrauklumą, daug dėmesio skiriama jaunosios kartos ugdymui. Vilniaus miesto moksleiviai ir gimnazistai turi galimybę susitikti su ryškiomis mokslininkų asmenybėmis ir pasiklausyti jų paskaitų: informatikos, medicinos, biologijos, chemijos, fizikos, psichologijos temomis.