Narys mazeja dydziu
Targamadzė taip pat pabrėžė, kad dalis visuomenės klaidingai įsitikinusi, jog Seimo nariai gali švaistyti reprezentacinėms išlaidoms skirtus pinigus. Politiko nuomone, keli milijonai eurų neturėtų būti ginčų objektu. Latvijos parlamentaro alga yra panaši į Lietuvos Seimo nario atlyginimą, tačiau truputį mažesnė — 2 eurai neatskaičiaus mokesčių, arba 2 ,78 euro į rankas. Gruževskio manymu, Seimo narių ir kitų politikų algos galėtų būti padalytos į dvi dalis — pastoviąją ir kintamąją. Statute taip pat numatyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto.
Kitais metais politikų, teisėjų, tarnautojų, pareigūnų pareiginė alga bus skaičiuojama vadovaujantis tuo pačiu baziniu dydžiu, koks buvo ir iki šiol. Tai reiškia, kad jų algos nedidės.
Navigacija
Taip antradienį nutarė Seimo narių dauguma. Seimas nesiryžta didinti politikų, teisėjų, tarnautojų atlyginimų. Stacevičiaus nuotr.
Tai reiškia, kad Seimo nario atlyginimas neatskaičius mokesčių mažėja nuo 9 iki 8 tūkstančių litų, parlamento vadovo - nuo 12 iki 10,7 tūkst. Seimo nariai gaus tūkstančiu litų mažesnį atlyginimą. Apr 23,PM, atnaujinta Apr 9,AM Seimas, priėmęs Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pataisas, sumažino jiems pareiginės algos koeficientus. Už tokias įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 86 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 24 parlamentarai.
Daugiau nuotraukų 1 Lrytas. Pagal šį dydį darbo užmokestis skaičiuojamas maždaug 50 Narys mazeja dydziu. Seimas tam pritarė.
Seimo nariai nusiteikę taupyti
Už įstatymo projektą balsavo 85 Seimo narių, prieš buvo 2, susilaikė Siūlo mažinti valdininkų skaičių Parlamentaras Kęstutis Glaveckas teigė, kad šis klausimas labai jautrus daliai Lietuvos gyventojų, kurie gauna atlyginimą pagal šį įstatymą. Bazinio dydžio pakėlimas 1 euru yra lygus 7 mln. Petras Gražulis teigė, jog norint atkurti bazinį lygį iki buvusio prieš krizę reikėtų beveik 30 mln eurų.
Juk investuojama į kompiuterinį sektorių, tad valdininkų galėtų mažėti. Atsakymas paprastas — valstybės tarnautojai yra raupsuotieji. Žmonės, nuo kurių priklauso visas gyvenimas, kurie rengia įstatymo projektus. Ar jie gali būti raupsuotieji, kuriems neatkuriami ir neketinami atkurti atlyginimai? Politiko nuomone, keli milijonai eurų neturėtų būti ginčų objektu.
Žadėjome, kad atėję į valdžią ištaisysime neteisybę, kuri buvo padaryta. Pradėjome grąžinti pensijas. Tačiau valstybės tarnautojų Kaip padidinti nari prie purkstuku turime kompleksą ar kažkokią baimę.
Valstybės tarnautojų atlyginimai turi atitikti rinkoje esančių tarnautojų atlyginimus. Andrius Kubilius siūlė grąžinti Vyriausybei projektą, kad ji realiai ieškotų problemų sprendimų. Siūlė išskirti Seimo narius iš tos grupės ir rasti sprendimą, kad darbas ir kvalifikacija būtų vertinami. Siūlė nedidinti atlyginimų Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius teigė, kad parlamentas bet kuriuo atveju privalės patvirtinti bazinį pareiginės algos dydį, nes be jo negali būti apskaičiuojamas darbo užmokestis politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir teisėjams.
Pasak jo, dydžiui keisti turi būti labai svarios ekonominės priežastys — labai pagerėjusi arba labai pablogėjusi padėtis. Dabar ji yra gana stabili, bet dar ne tokia, kad būtų galima didinti algas.
Investuojančių Seimo narių TOP pagal investicijų dydį
Pastarąjį kartą bazinis algos dydis buvo keistas metais — prasidėjus ekonominei krizei jis sumažintas nuo litų eurų iki litų ,5 euro. Tačiau per krizę sumažinti dalies politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų atlyginimai didėjo nuo metų spalio ir metų sausio, kai buvo atkurti sumažinti algų koeficientai.
Konstitucinis teismas antikonstituciniu yra pripažinęs sprendimą, kuriuo Narys mazeja dydziu užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams metais buvo sumažintas neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases.
Teisėjų taryba anksčiau ragino didinti bazinį dydį. Konstitucinis teismas šiemet liepą paskelbė nenagrinėsiąs pareiginės algos bazinio dydžio atitikties Konstitucijai, nes tokiu būdu vertintų valstybės ekonomikos politiką, o to daryti neturi kompetencijos.