Pasaulio tautu nario matmenys,

Lenkija okupavo ir vėliau aneksavo apie 20 proc. Kaip turėtume elgtis, jeigu kai kurios institucijos bando teigti priešingai? Bazinės linijos brėžiamos iki jūros dugno iškilimų, pastebimų atoslūgio metu, ir nuo tų iškilimų tik tuo atveju, jei ant jų yra pastatyti švyturiai ar panašūs įrenginiai, kurie visą laiką yra iškilę virš jūros paviršiaus, arba tais atvejais, kai atoslūgių metu pastebimas jūros dugno iškilimas ar jo dalis yra nutolę nuo artimiausios salos per atstumą, kuris neviršija teritorinės jūros pločio.

Vartojamos sąvokos Šioje konvencijoje: a "salyno valstybė" — valstybė, kurią visą sudaro vienas ar daugiau salynų; šiai valstybei gali priklausyti ir kitos salos; b "salynas" — salų grupė, taip pat salų dalys, jas jungiantys vandenys ir kiti gamtiniai dariniai, kurie yra Pasaulio tautu nario matmenys glaudžiai susiję tarpusavyje, kad tokios salos, vandenys ir kiti gamtiniai dariniai sudaro būdingą geografinę, ekonominę ir politinę visumą, arba Pasaulio tautu nario matmenys tokia visuma yra laikomi istoriškai.

Salyno valstybė gali nustatyti tiesiąsias salyno bazines linijas, jungiančias labiausiai į jūrą nutolusių salyno salų ir atoslūgio metu nudžiūstančių rifų labiausiai nutolusius į jūrą taškus, su sąlyga, kad tokios bazinės linijos apibrėžia pagrindines salyno salas ir tokį rajoną, kuriame vandens paviršiaus ploto ir sausumos, į kurios plotą įskaitomas ir atolų paviršiaus plotas, santykis svyruoja nuo iki Brėžiant tokias bazines linijas, negalima pastebimai nukrypti nuo bendrosios salyno konfigūracijos.

Bazinės linijos brėžiamos iki jūros dugno iškilimų, pastebimų atoslūgio metu, ir nuo tų iškilimų tik tuo atveju, jei ant jų yra pastatyti švyturiai ar panašūs įrenginiai, kurie visą laiką yra iškilę virš jūros paviršiaus, arba tais atvejais, kai atoslūgių metu pastebimas jūros dugno iškilimas ar jo dalis yra nutolę nuo artimiausios salos per atstumą, kuris neviršija teritorinės jūros pločio.

Salyno valstybė negali taikyti tokios bazinių linijų sistemos taip, kad kitos valstybės teritorinė jūra būtų atkirsta nuo atviros jūros ar išskirtinės ekonominės zonos. Jei salyno valstybės salyno vandenų dalis yra tarp dviejų gretimos kaimyninės valstybės dalių, tai pastarosios valstybės tokiuose vandenyse tradiciškai turėtos teisės ir kiti teisėti interesai, taip pat visos teisės, numatytos šių valstybių susitarimuose, išlieka ir turi būti gerbiamos.

Skaitytojams primename Rolando Pakso pranešimą apie krikščioniškąją tautų Europą. Suėjome draugėn tam, kad svarstytume unikalios bei neaprėpiamos savo gelme ir prasmingumu politinės minties — krikščioniškosios demokratijos — vertybes, jos istorinius rakursus, iššūkius nūdienos pasaulyje. Pasaulyje, kuriame savo kelią į ateitį tiesia išsivadavusi lietuvių tauta ir Lietuvos valstybė.

Apskaičiuojant vandenų ir sausumos ploto santykį pagal šio straipsnio 1 dalį, į sausumos plotus gali būti įtraukti tie vandenys, kurie yra žiedinių rifų, juosiančių salas ir atolus, viduje, taip pat ta stataus šlaito vandenyno šelfo dalis, kurią juosia arba praktiškai juosia kalkakmenio salų ir atoslūgio metu nudžiūstančių rifų, kurie driekiasi išilgai jūrinio šelfo perimetro, grandinė.

Šiuo straipsniu vadovaujantis nustatytos bazinės linijos yra pažymimos tokio mastelio ar mastelių jūrlapiuose, kurie yra pakankami tikslūs jų padėčiai nustatyti. Kaip alternatyva vietoj tokių jūrlapių gali būti sudaromi taškų su geografinėmis koordinatėmis sąrašai, nurodant Pasaulio tautu nario matmenys taškų geodezinius duomenis. Salyno valstybė tinkamu būdu paskelbia tokius jūrlapius arba geografinių koordinačių sąrašus ir deponuoja kiekvieno tokio jūrlapio ar sąrašo kopijas Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui.

Salyno valstybės suverenitetas apima vandenis, kuriuos juosia pagal 47 straipsnį nustatytos salyno bazinės linijos ir kurie yra apibrėžiami kaip salyno vandenys, nesvarbu, koks jų gylys ar atstumas nuo kranto.

Šis suverenitetas apima ir oro erdvę virš salyno vandenų, taip pat jų dugną ir jo gelmes bei juose esančius išteklius.

Šis suverenitetas yra įgyvendinamas pagal šios IV dalies nuostatas. Plaukimo salyno jūrų koridoriais režimas, kuris yra nustatytas šioje IV dalyje, kitais klausimais nedaro įtakos jūrų koridoriams ir salyno vandenų statusui arba salyno valstybės suvereniteto įgyvendinimui teritorinėje jūroje Pasaulio tautu nario matmenys oro erdvėje virš jos, taip pat jos dugno, jo gelmių bei juose esančių išteklių atžvilgiu. Nepažeisdama 49 straipsnio, salyno valstybė vykdo galiojančius susitarimus su kitomis valstybėmis Penio dydzio urologija pripažįsta gretimų kaimyninių valstybių tradicines žvejybos teises ir kitą teisėtą veiklą tam tikruose salyno vandenų rajonuose.

Tokių teisių ir veiklos vykdymo tvarka ir sąlygos, taip Pasaulio tautu nario matmenys jų prigimtis, mastas ir jų vykdymo rajonai bet kurios iš suinteresuotų valstybių prašymu yra nustatomi dvišaliais jų susitarimais. Tokios teisės negali būti visiškai ar dalinai perduotos trečiosioms valstybėms ar jų nacionaliniams subjektams.

Salyno Painu dydziai nuo pedu dydzio saugo kitų valstybių jos vandenyse paklotus ir kranto nesiekiančius povandeninius kabelius.

Nario dydis yra geresnis

Gavus tinkamą pranešimą apie tokių kabelių buvimo vietą ir ketinimą juos taisyti ar keisti, salyno valstybė leidžia atlikti tokių kabelių taisymą ar keitimą. Atsižvelgiant į 53 straipsnį ir nepažeidžiant 50 straipsnio, visų valstybių laivai naudojasi taikaus plaukimo salyno vandenimis teise pagal II dalies 3 skyrių. Salyno valstybė, formaliai ar faktiškai nediskriminuodama užsienio laivų vieni kitų atžvilgiu, gali laikinai sustabdyti užsienio laivų taikų plaukimą per tam tikrus savo teritorinės jūros rajonus, jei toks sustabdymas yra būtinas tos valstybės saugumui užtikrinti.

Toks sustabdymas įsigalioja tik po to, kai apie jį yra tinkamu būdu paskelbiama. Salyno valstybė gali nustatyti jūrų ar oro koridorius, tinkamus užsienio laivams nenutrūkstamai ir greitai plaukti salyno vandenimis ir gretima teritorine jūra ar orlaiviams skristi virš jų.

Tokiuose jūrų ir oro koridoriuose visi laivai ir orlaiviai turi plaukimo ar skridimo salyno jūrų ar oro koridoriais teisę. Plaukimas ar skridimas salyno jūrų ar oro koridoriais reiškia įprastą naudojimąsi laivybos Pasaulio tautu nario matmenys skrydžių teisėmis vadovaujantis šia konvencija ir siekiant nenutrūkstamai, greitai ir nekliudomai tranzitu patekti iš vienos atviros jūros ar išskirtinės ekonominės zonos dalies į kitą atviros jūros ar išskirtinės ekonominės zonos dalį.

Tokie jūrų ir oro koridoriai eina salyno vandenimis ir gretima teritorine jūra ir apima visus įprastus plaukimo ir skridimo kelius, kurie naudojami tarptautinėje laivyboje salyno vandenyse ar skrydžiams virš jų, o tokiuose keliuose, kiek tai susiję su laivais, atsižvelgiama į įprastus Pasaulio tautu nario matmenys kelius.

Nereikalaujama nustatyti dviejų vienodai patogių kelių tarp tų pačių įplaukimo ir išplaukimo punktų.

21998A0623(01)

Tokie jūrų ir oro koridoriai yra nustatomi nuosekliai išvedamomis ašinėmis linijomis, kurios jungia plaukimo ar skridimo kelių įėjimo ir išėjimo taškus. Salyno valstybė, kuri pagal šį straipsnį nustato jūrų koridorius, taip pat gali nurodyti jūrų eismo atskyrimo schemas, skirtas saugiai laivams plaukti siaurais farvateriais tokiuose jūrų koridoriuose. Jei to reikalauja aplinkybės, salyno valstybė gali, tinkamu būdu apie tai paskelbusi, bet kokius nustatytus jūrų koridorius ar nurodytas jūrų eismo atskyrimo schemas pakeisti kitais jūrų koridoriais ar kitomis jūrų eismo atskyrimo schemomis.

Tokie jūrų koridoriai ir jūrų eismo atskyrimo schemos turi atitikti visuotinai pripažintas tarptautines taisykles. Nustatydama ar keisdama jūrų koridorius arba nurodydama ar keisdama jūrų eismo atskyrimo schemas, salyno valstybė perduoda savo pasiūlymus kompetentingai tarptautinei organizacijai patvirtinti.

Seksualines nariu padidinimo metodai

Ši organizacija gali patvirtinti tik tokius jūrų koridorius ar tokiais jūrų eismo atskyrimo schemas, kurie yra suderinti su salyno valstybe; po to salyno valstybė gali nustatyti, nurodyti ar keisti tokius jūrų koridorius ar jūrų eismo atskyrimo schemas. Salyno valstybė aiškiai pažymi jos nustatytų ir nurodytų jūrų koridorių ašis ir jūrų eismo atskyrimo schemas jūrlapiuose, kurie turi būti tinkamu būdu paskelbti.

Plaukdami salyno jūrų koridoriais laivai turi laikytis atitinkamų pagal šį straipsnį nustatytų jūrų koridorių ir jūrų eismo atskyrimo schemų. Jei salyno valstybė nenustato jūrų ar oro koridorių, plaukimo ir skridimo salyno jūrų koridoriais teise gali būti naudojamasi tuose koridoriuose, kurie įprastai naudojami susisiekti valstybės viduje.

Padidejes OPUP narys

V DALIS 55 straipsnis Išskirtinės ekonominės zonos ypatingas teisinis režimas Išskirtinė ekonominė zona yra už teritorinės jūros esantis ir su ja besiribojantis rajonas, kuriame galioja šioje V dalyje nustatytas ypatingas teisinis režimas, pagal kurį visos pakrantės valstybės teisės ir jurisdikcija bei kitų valstybių teisės ir laisvės yra nustatytos atitinkamomis šios konvencijos nuostatomis.

Išskirtinėje ekonominėje zonoje pakrantės valstybė turi: a suverenias teises tyrinėti ir eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius išteklius ir negyvosios gamtos turtus, kurie yra vandenyse virš jūros dugno, jūros dugne ir jo gelmėse, bei kitaip tyrinėti ir eksploatuoti išskirtinę ekonominę zoną, pavyzdžiui, gaminti energiją vandens, srovių ir vėjo pagalba; b atitinkamomis šios konvencijos nuostatomis numatytą jurisdikciją dėl: i dirbtinių salų, įrenginių ir statinių statymo ir naudojimo; ii jūrų mokslinių tyrinėjimų; iii jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo; c kitas šioje konvencijoje numatytas teises ir pareigas.

Lietuva – Vikipedija

Naudodamasi savo teisėmis ir vykdydama savo pareigas pagal šią konvenciją išskirtinėje ekonominėje zonoje, pakrantės valstybė tinkamai atsižvelgia į kitų valstybių teises ir pareigas ir veikia tokiu būdu, kuris atitinka šios konvencijos nuostatas. Šiame straipsnyje minimomis teisėmis, susijusiomis su jūros dugnu ir jo gelmėmis, naudojamasi vadovaujantis VI dalimi.

16 cm tai yra normalus varpos dydis

Išskirtinėje ekonominėje zonoje visos valstybės, tiek pakrantės, tiek ir neturinčios priėjimo prie jūros, atsižvelgiant į atitinkamas šios konvencijos nuostatas, naudojasi 87 straipsnyje nurodytomis laivybos ir perskridimo, povandeninių kabelių ir vamzdynų klojimo laisvėmis ir kitais tarptautiniu požiūriu teisėtais jūros naudojimo būdais, susijusiais su šiomis laisvėmis, tokiais kaip tie, kurie Pasaulio tautu nario matmenys neatskiriami nuo laivų, orlaivių ir povandeninių kabelių bei vamzdynų eksploatavimo, ir neprieštaraujančiais kitoms šios konvencijos nuostatoms.

Valstybės, naudodamosi šioje konvencijoje numatytomis teisėmis ir vykdydamos savo pareigas išskirtinėje ekonominėje zonoje, turi deramai atsižvelgti į pakrantės valstybės teises ir pareigas bei laikytis pakrantės valstybės pagal šios konvencijos nuostatas ir kitas tarptautinės teisės normas priimtų įstatymų ir kitų teisės aktų tiek, kiek jie yra suderinami su šios dalies nuostatomis.

Išskirtinėje ekonominėje zonoje pakrantės valstybė turi išimtinę teisę statyti, leisti ir reglamentuoti statybą, naudojimą ir eksploatavimą: a dirbtinių salų; b įrenginių ir statinių, jei tuo siekiama 56 straipsnyje numatytų bei kitų ekonominių tikslų; c įrenginių ir statinių, kurie gali kliudyti išskirtinėje ekonominėje zonoje naudotis pakrantės valstybės teisėmis.

Pakrantės valstybė turi išskirtinę jurisdikciją tokioms dirbtinėms saloms, įrenginiams ir statiniams, įskaitant teisę leisti įstatymus ir kitus teisės aktus muitinės, mokesčių, sveikatos, saugumo ir imigracijos srityse.

Apie tokių dirbtinių salų, įrenginių ir statinių statybą turi būti tinkamu būdu paskelbta bei imtasi priemonių nuolat įspėti apie tokių objektų buvimą.

Bet kokie apleisti ar nenaudojami įrenginiai ir statiniai turi būti pašalinti, kad būtų galima užtikrinti navigacijos saugumą, atsižvelgiant į visuotinai pripažįstamus tarptautinius standartus, kuriuos šiais klausimais yra nustačiusi kompetentinga tarptautinė organizacija. Šalinant tokius objektus taip pat yra deramai atsižvelgiama į žvejybą, jūros aplinkos apsaugą ir kitų valstybių teises ir pareigas.

Jei kokie nors įrenginiai ar statiniai visiškai nepašalinami, tai apie gylį, kuriame jie yra, jų buvimo vietą ir matmenis turi būti tinkamu būdu paskelbta. Pakrantės valstybė prireikus gali sukurti pagrįsto dydžio saugumo zonas aplink tokias dirbtines salas, įrenginius ir statinius, kuriose ji gali imtis reikiamų priemonių užtikrinti laivybos bei dirbtinių salų, įrenginių ir statinių saugumą.

Šeši dešimtmečiai – tiesos keliu – Šslapcia.lt

Saugumo zonų plotį nustato pakrantės valstybė, atsižvelgdama į taikomus tarptautinius standartus. Tokios zonos turi būti tokios, kad atitiktų dirbtinių salų, įrenginių ir statinių prigimtį bei funkcijas ir neviršytų metrų atstumo aplink minėtus objektus, matuojant nuo kiekvieno jų išorinio krašto taško, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra leidžiama visuotinai pripažintų tarptautinių standartų arba tai rekomenduoja kompetentingos tarptautinės organizacijos.

Apie tokių saugumo zonų plotį tinkamai pranešama. Visi laivai turi atsižvelgti į šias saugumo zonas ir laikytis visuotinai pripažintų tarptautinių standartų, susijusių su laivyba greta dirbtinių salų, įrenginių ir statinių bei saugumo zonų.

Dirbtinės salos, įrenginiai ir statiniai bei saugumo zonos aplink juos negali būti kuriami, jei tai galėtų trukdyti tarptautinei laivybai ypač svarbiais jūrų koridoriais. Dirbtinės salos, įrenginiai ir statiniai neturi salų statuso. Jie neturi savo teritorinės jūros, ir jų buvimas nedaro įtakos delimituojant teritorinę jūrą, išskirtinę ekonominę zoną ar kontinentinį šelfą.

Pakrantės valstybė nustato leistinus gyvųjų išteklių sugavimo savo išskirtinėje ekonominėje zonoje kiekius. Pakrantės valstybė, atsižvelgdama į turimus patikimiausius mokslo duomenis ir panaudodama reikiamas išsaugojimo bei valdymo priemones, užtikrina, kad išskirtinėje ekonominėje zonoje esantiems gyviesiems ištekliams nesukeltų grėsmės pernelyg didelis jų eksploatavimas.

Kur tai naudinga, pakrantės valstybė ir kompetentingos subregioninės, regioninės ar pasaulinės tarptautinės organizacijos bendradarbiauja siekdamos šio tikslo. Tokios priemonės taip pat yra skirtos palaikyti ar atkurti gaudomų rūšių populiacijas tokiu lygiu, kuris galėtų užtikrinti maksimalius, tačiau išteklius tausojančius sugavimus, nustatomus atitinkamais ekologiniais ir ekonominiais veiksniais, įskaitant pakrantės žvejų bendrijų ekonominius poreikius ir ypatingus besivystančių valstybių poreikius, taip pat atsižvelgiant į žvejybos metodus, išteklių tarpusavio sąveiką bei į visuotinai rekomenduojamus minimalius subregioninius, regioninius ar pasaulinius tarptautinius standartus.

Imdamasi tokių priemonių, pakrantės valstybė įvertina pasekmes atskiroms gyvūnų rūšims, susijusiosioms su gaudomomis rūšimis ar priklausomoms nuo jų, tam, kad palaikytų ar atkurtų tokių susijusių ar priklausomų rūšių populiacijas tokiu lygiu, kad neiškiltų rimta grėsmė jų reprodukcijai. Turima mokslinė informacija, sugavimų ir žvejybos pastangų statistika bei kiti su žuvų išteklių išsaugojimu susiję duomenys reguliariai pateikiami ir jais keičiamasi atsižvelgiant į aplinkybes kompetentingose subregioninėse, regioninėse, ar pasaulinėse tarptautinėse organizacijose, kartu dalyvaujant Pasaulio tautu nario matmenys suinteresuotoms valstybėms, taip pat toms valstybėms, kurių fiziniams ir juridiniams asmenims leista žvejoti išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Nepažeisdama 61 straipsnio, pakrantės valstybė skatina optimalų gyvųjų išteklių panaudojimą išskirtinėje ekonominėje zonoje. Pakrantės valstybė nustato savo pajėgumus gaudyti gyvuosius išteklius išskirtinėje ekonominėje zonoje.

  1. Nario storio priezastys
  2. Странно, что об этом я помню, а самого человека - .

Jei pakrantės valstybė negali sugauti viso leistino sugauti kiekio, ji, remdamasi sutartimis ar kitais susitarimais bei šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka ir sąlygomis, įstatymais ir kitais teisės aktais, leidžia kitoms valstybėms sugauti viso leistino sugauti kiekio likutį, atkreipdama ypatingą dėmesį į 69 ir 70 straipsnių nuostatas, ypač į nuostatas dėl besivystančių valstybių.

Pagal šį straipsnį leisdama kitas valstybes į savo išskirtinę ekonominę zoną, pakrantės valstybė atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant, inter alia, rajono gyvųjų išteklių reikšmę suinteresuotos pakrantės valstybės ekonomikai ir kitiems jos nacionaliniams interesams, 69 ir 70 straipsnių nuostatas, subregiono ar regiono besivystančių valstybių poreikius sugauti dalį aukščiau minėto likučio ir būtinybę kiek įmanoma mažinti ekonomikos sutrikimus tose valstybėse, kurių nacionaliniai subjektai tradiciškai žvejodavo šioje zonoje arba kurios dėjo daug pastangų, tirdamos bei nustatydamos gyvuosius išteklius.

Kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, žvejodami išskirtinėje ekonominėje zonoje, laikosi išsaugojimo priemonių ir kitos tvarkos bei sąlygų, numatytų pakrantės valstybės įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Pakrantės valstybės tinkamai praneša apie įstatymus ir kitus teisės aktus dėl gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo.

  • EUR-Lex - A(01) - LT
  • Pagrindinis straipsnis — Lietuvos istorija.

Tais atvejais, kai tos pačios rūšies ištekliai arba susijusių rūšių ištekliai yra sutinkami dviejų ar daugiau pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose, šios valstybės stengiasi tiesiogiai arba per atitinkamas subregionines ar regionines organizacijas susitarti dėl priemonių koordinuoti ir užtikrinti tokių išteklių išsaugojimą ir gausinimą, nepažeidžiant kitų šios konvencijos nuostatų. Tais atvejais, kai tos pačios rūšies ištekliai arba susijusių rūšių ištekliai yra sutinkami ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, ir rajone, esančiame tuojau už išskirtinės ekonominės zonos, pakrantės valstybė ir valstybės, kurios gaudo tokių Pasaulio tautu nario matmenys išteklius tokiame Pasaulio tautu nario matmenys, stengiasi tiesiogiai arba per atitinkamas subregionines ar regionines organizacijas susitarti dėl priemonių, kurių reikia, kad būtų išsaugoti šie ištekliai tame rajone.

Pakrantės valstybė ir kitos valstybės, kurių fiziniai ir juridiniai asmenys žvejoja tam tikrame regione toli migruojančias rūšis, kurių sąrašas yra pateiktas I priede, tiesiogiai arba per atitinkamas tarptautines organizacijas bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti tokių rūšių išsaugojimą ir skatinti optimalų jų panaudojimą visame regione — tiek išskirtinėje ekonominėje Pasaulio tautu nario matmenys, tiek už jos.

Tokiuose regionuose, dėl kurių nėra įsteigtos atitinkamos tarptautinės organizacijos, pakrantės valstybė ir kitos valstybės, kurių fiziniai ir juridiniai asmenys gaudo šias rūšis, bendradarbiauja tam, kad įkurtų tokią organizaciją ir dalyvautų jos darbe. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos papildomai su kitomis šios dalies nuostatomis.

#ŽalgirisOnAir #45 Nigel Hayes

Valstybės bendradarbiauja, kad išsaugotų jūros žinduolius, o ypač siekdamos išsaugoti banginių šeimos gyvūnus, valdyti jų išteklius ir juos tirti veikia per atitinkamas tarptautines organizacijas. Valstybės, kurių upėse neršia anadrominės rūšys, yra labiausiai suinteresuotos tokiais ištekliais ir atsakingos už juos. Anadrominių rūšių kilmės valstybė užtikrina jų išteklių išsaugojimą, nustatydama reikiamas žvejybos visuose vandenyse, kurie yra į sausumos pusę nuo jos išskirtinės ekonominės zonos išorinių ribų, ir 3 dalies b punkte nurodytas žvejybos reguliavimo priemones.

Kilmės valstybė, pasikonsultavusi su kitomis tokias rūšis gaudančiomis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytomis valstybėmis, gali nustatyti bendrą leistiną sugauti kiekį šios valstybės upėse neršiančioms rūšims. Tais atvejais, kai anadrominės rūšys migruoja į arba per vandenis, kurie yra į kranto pusę nuo valstybės, kuri nėra kilmės valstybė, išskirtinės ekonominės zonos išorinių ribų, tokia valstybė bendradarbiauja su kilmės valstybe tokių išteklių išsaugojimo ir valdymo klausimais.

Pastatytos varpos matmenys

Anadrominių rūšių kilmės valstybė ir kitos valstybės, žvejojančios šias rūšis, susitaria dėl šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo priemonių, tam tikrais atvejais tai darydamos padedant regioninėms organizacijoms. Pakrantės valstybė, kurios vandenyse katadrominės rūšys praleidžia didesnę savo gyvenimo ciklo dalį, atsako už tokių rūšių išteklių valdymą ir turi užtikrinti migruojančių žuvų įplaukimą į šiuos vandenis ir išplaukimą iš jų.

Katadrominės rūšys žvejojamos tik vandenyse į kranto pusę nuo išskirtinių ekonominių zonų išorinių ribų.

Vartojamos sąvokos Šioje konvencijoje: a "salyno valstybė" — valstybė, kurią visą sudaro vienas ar daugiau salynų; šiai valstybei gali priklausyti ir kitos salos; b "salynas" — salų grupė, taip pat salų dalys, jas jungiantys vandenys ir kiti gamtiniai dariniai, kurie yra taip glaudžiai susiję tarpusavyje, kad tokios salos, vandenys ir kiti gamtiniai dariniai sudaro būdingą geografinę, ekonominę ir politinę visumą, arba kurie tokia visuma yra laikomi istoriškai.

Žvejojant išskirtinėse ekonominėse zonose, laikomasi šio straipsnio ir kitų šios konvencijos nuostatų dėl žvejybos išskirtinėse ekonominėse zonose. Tais atvejais, kai katadrominės rūšys migruoja per kitos valstybės išskirtinės ekonominės zonos vandenis, nesvarbu, ar tai subrendusios, ar nesubrendusios žuvys, tokių rūšių išteklių valdymas ir jų žvejyba yra reglamentuojama šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės ir kitų suinteresuotų valstybių susitarimu.

Toks susitarimas turi užtikrinti racionalų tokių rūšių išteklių valdymą atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės atsakomybę už tokių rūšių išteklių valdymą. Valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, turi teisę lygiomis teisėmis dalyvauti eksploatuojant atitinkamą to paties subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvųjų išteklių likučio dalį, atsižvelgiant į svarbias visų suinteresuotų valstybių ekonomines ir geografines aplinkybes bei vadovaujantis šio straipsnio bei 61 ir 62 straipsnių nuostatomis.

Tokio dalyvavimo sąlygos ir būdai yra nustatomi dvišaliais, subregioniniais ar regioniniais suinteresuotų valstybių susitarimais, atsižvelgiant, inter alia, į: a būtinybę išvengti žalingo poveikio pakrantės valstybės žvejų bendrijoms ar žvejybos pramonei; b tą mastą, kuriuo valstybė, neturinti priėjimo prie jūros, dalyvauja arba turi teisę dalyvauti pagal dvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus eksploatuojant kitų pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų Pasaulio tautu nario matmenys išteklius pagal šio straipsnio nuostatas; c tą mastą, kuriuo valstybės, Pasaulio tautu nario matmenys priėjimo prie jūros, ir valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, dalyvauja eksploatuojant pakrantės valstybės išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, bei į būtinybę išvengti ypatingos naštos paskirai pakrantės valstybei arba jos daliai; d atitinkamų valstybių poreikį aprūpinti savo gyventojus maisto produktais.

Jei pakrantės valstybės žvejybos pajėgumai pasiekia tokį lygį, kuris leidžia jai sužvejoti visą leistiną sugauti gyvųjų išteklių kiekį savo išskirtinėje ekonominėje zonoje, pakrantės valstybė ir kitos Pasaulio tautu nario matmenys valstybės bendradarbiauja, sudarydamos lygiateisius dvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus, kurie leistų besivystančioms ir neturinčioms priėjimo prie jūros to paties subregiono ar regiono valstybėms dalyvauti eksploatuojant to subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvuosius išteklius, tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kurios patenkintų visas šalis.

Įgyvendinant šią nuostatą, atsižvelgiama ir į šio straipsnio 2 dalyje paminėtus veiksnius. Išsivysčiusios valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, pagal šio straipsnio nuostatas turi teisę dalyvauti eksploatuojant gyvuosius išteklius tik Pasaulio tautu nario matmenys subregiono ar regiono išsivysčiusių pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose tiek, kiek pakrantės valstybė, suteikdama kitoms valstybėms teisę Padarykite tepala, kad padidintumete nari savo išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, atsižvelgė į būtinybę sumažinti žalingą poveikį žvejų bendrijoms ir ekonomikos sutrikimus tose valstybėse, kurių fiziniai ir juridiniai asmenys tradiciškai žvejojo šioje zonoje.

Ankstesnės nuostatos nekeičia subregioninių ar regioninių susitarimų, kuriais pakrantės valstybės gali suteikti to paties subregiono ar regiono valstybėms, neturinčioms priėjimo prie jūros, tokias pačias ar pirmumo teises eksploatuoti gyvuosius išteklius išskirtinėse ekonominėse zonose.

Valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, turi teisę lygiomis teisėmis dalyvauti eksploatuojant atitinkamą to paties subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvųjų išteklių likučio dalį, atsižvelgiant į svarbias visų suinteresuotų valstybių ekonomines ir geografines aplinkybes bei vadovaujantis šio straipsnio bei 61 ir 62 straipsnių nuostatomis.

ŠIANDIEN.info

Šioje konvencijos V dalyje "Valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis" reiškia tokias pakrantės valstybes, taip pat uždarų ar pusiau uždarų jūrų pakrantės Pasaulio tautu nario matmenys, kurios dėl savo geografinės padėties yra priklausomos nuo kitų valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvųjų išteklių eksploatavimo tame subregione ar regione, kad galėtų adekvačiai aprūpinti savo gyventojus ar jų dalį žuvų produktais, ir taip pat tokias pakrantės valstybes, kurios negali turėti savo išskirtinių ekonominių zonų.

Tokio dalyvavimo sąlygos ir būdai yra nustatomi dvišaliais, subregioniniais ar regioniniais suinteresuotų valstybių susitarimais, atsižvelgiant, inter alia, į: a būtinybę išvengti žalingo poveikio pakrantės valstybės žvejų bendrijoms ar žvejybos pramonei; b tą mastą, kokiu valstybė, kurios geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, dalyvauja arba turi teisę dalyvauti pagal dvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus eksploatuojant kitų pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvuosius išteklius pagal šio straipsnio nuostatas; c tą mastą, kokiu valstybės, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, ir valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, dalyvauja eksploatuojant pakrantės valstybės išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, bei į būtinybę išvengti ypatingos naštos atskirai pakrantės valstybei arba jos daliai; d atitinkamų valstybių poreikį aprūpinti savo gyventojus maisto produktais.

Jei pakrantės valstybės žvejybos pajėgumai pasiekia tokį lygį, kuris leidžia jai sužvejoti visą leistiną sugauti gyvųjų išteklių kiekį savo išskirtinėje ekonominėje zonoje, pakrantės valstybė ir kitos suinteresuotos valstybės bendradarbiauja sudarydamos lygiateisiusdvišalius, subregioninius ar regioninius susitarimus, kurie leistų besivystančioms valstybėms ir valstybėms, kurių geografiniu požiūriu Pasaulio tautu nario matmenys padėtis, esančioms to paties subregiono ar regiono, dalyvauti eksploatuojant to subregiono ar regiono pakrantės valstybių išskirtinių ekonominių zonų gyvuosius išteklius tokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kurios patenkintų visas šalis.

Įgyvendinant šią nuostatą, atsižvelgiama ir į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksnius. Išsivysčiusios valstybės, kurių Kaip galite padidinti varpos vaizdo irasa požiūriu nepalanki padėtis, pagal šio straipsnio nuostatas turi teisę dalyvauti eksploatuojant gyvuosius išteklius tik to subregiono ar regiono išsivysčiusių pakrantės valstybių išskirtinėse ekonominėse zonose tiek, kiek pakrantės valstybė, suteikdama kitoms valstybėms teisę naudoti savo išskirtinės ekonominės zonos gyvuosius išteklius, atsižvelgė į būtinybę sumažinti žalingą poveikį žvejų bendrijoms ir ekonomikos sutrikimus tose valstybėse, kurių fiziniai ir juridiniai asmenys tradiciškai žvejojo šioje zonoje.

Ankstesnės nuostatos nekeičia subregioninių ar regioninių susitarimų, kuriais pakrantės valstybės gali suteikti to paties subregiono ar regiono valstybėms, kurių geografiniu požiūriu nepalanki padėtis, tokias pačias ar pirmumo teises eksploatuoti gyvuosius išteklius išskirtinėse ekonominėse zonose.

Ankstesnės nuostatos netrukdo suinteresuotoms valstybėms gauti techninę ar finansinę paramą iš trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų, kad būtų palengvintas naudojimasis tokiomis teisėmis pagal 69 ir 70 straipsnius, tuo atveju, kai dėl to neatsiranda straipsnio 1 dalyje nurodytos pasekmės.

Vykdydama savo suverenias teises tyrinėti, eksploatuoti, saugoti ir valdyti gyvuosius išteklius išskirtinėje ekonominėje zonoje, pakrantės valstybė gali imtis priemonių, įskaitant laivo apžiūrą, patikrinimą, areštą ir teisminį tyrimą, kurios yra būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, kuriuos pakrantės valstybė priėmė Vaizdo siurblys padidinti nari šia konvencija.