Vaizdo kalbos nario didinimo metodas

Kai kurios sakytinės lietuvių kalbos apdorojimo technologijos veikia gana gerai ir sėkmingai integruojamos industrinėse srityse. Kiekvienas žingsnis perkelia naudotoją į kitą svarbų žingsnį. Vis dėlto dabartinių lietuvių kalbos tekstynų modernioms lietuvių kalbos technologijoms informacijos paieškos, automatinio vertimo ir kitoms sistemoms nepakanka. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos m.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos m. Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose gairės toliau — Gairės parengtos siekiant užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti lietuvių kalbos statusą informacinėje visuomenėje, apsaugoti lietuvių kalbą nuo vadinamojo skaitmeninio išnykimo ir mažinti lietuviškai kalbančios bendruomenės atskirtį globalioje žinių visuomenėje.

Šie siekiai numatomi įgyvendinti gausinant išteklius, plėtojant kalbos technologijas ir viešąsias paslaugas, atitinkančias informacinės visuomenės lūkesčius ir poreikius.

Gairėse numatomos veiklos kryptys, uždaviniai ir priemonės, kaip daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę kaip pagrindinę demokratinės visuomenės raidos ir lygiateisio lietuvių kalbos vartojimo sąlygą, užtikrinančią visavertį Lietuvos piliečių dalyvavimą Lietuvos ir Europos Sąjungos socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime. Gairės parengtos atsižvelgus į Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje — metų programos įgyvendinimo rezultatus ir lietuvių kalbai skirtų technologijų būklės vertinimus.

Strategijoje numatyta efektyviai taikyti informacinių ir ryšių technologijų toliau — IRT priemones, užtikrinančias dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei gebėjimų įgijimą ir tobulinimą, kurti moderniausias informacines technologijas ir skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat naudoti naujausias technologijas teikiant viešąsias paslaugas elektroninėje erdvėje. Veiksmingas viešųjų paslaugų teikimas skaitmeninėje terpėje ir žinių visuomenės plėtra neatsiejami nuo visaverčio valstybinės kalbos funkcionavimo informacinėse technologijose, užtikrinančio lygias piliečių dalyvavimo politiniame, socialiniame ir kultūriniame gyvenime galimybes.

Didžioji dalis iniciatyvų ir įsipareigojimų dėl lietuvių kalbos funkcionavimo informacinėje visuomenėje ir kalbos technologijų kūrimo buvo keliama ir įgyvendinama nacionaliniu lygmeniu.

Informacinės visuomenės plėtros — m. Nuo ųjų Lietuvoje buvo vykdytos dvi programos: Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje — m.

Atsiliepimai

Įgyvendinant pirmąją nacionalinę Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje — m. Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje — metų programoje numatyta tobulinti esamus ir kurti naujus kalbinius išteklius, gerinti automatinio kalbos atpažinimo ir kalbos sintezės technologijas, kurti naujus automatinio vertimo įrankius, gerinti ir kurti semantinės analizės ir informacijos paieškos priemones, sukurti interneto portalą, kuriame būtų galima nemokamai naudotis kalbos ištekliais ir technologijomis.

Pagal kitas nacionalines ir tarptautines programas įgyvendinami projektai taip pat prisideda prie lietuvių kalbos išsaugojimo skaitmeninėje erdvėje. Kalbos technologijų kūrimo ir išteklių kaupimo darbus atlieka mokslo Padidejes spermos narys studijų institucijos.

Daugiausia sakytinės kalbos technologijų mokslinių tyrimų atliekama Kauno technologijos universitete, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute ir Vytauto Didžiojo universitete. Kauno technologijos universiteto Kalbos tyrimų laboratorijoje automatinio kalbos Vaizdo kalbos nario didinimo metodas tyrimai vyksta nuo m. Laboratorija yra sukūrusi komandų ir skaitmeninių sekų garsyną. Institutas su partneriais pagal Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje — m. Vytauto Didžiojo universitete sukauptas universalus sakytinės lietuvių kalbos garsynas, vyksta sakytinės lietuvių kalbos automatinio skaidymo tyrimai, kuriama sakytinės lietuvių kalbos automatinė transkripcija čia kaupiami ir mažesnės apimties specialieji tekstynai, skirti kalboms mokytis, pavyzdžiui, jaunuolių sakytinės kalbos tekstynas SACODEYL.

Vilniaus universitete atlikti sakytinės kalbos sintezės ir jos sistemų pritaikymo akliesiems ir silpnaregiams tyrimai.

Paieškos forma

Pagal Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje — m. Daugiausia automatiniam vertimui reikalingų išteklių sukaupta ir atvirai internetu prieinama Vytauto Didžiojo universitete: 1 anotuotas Dabartinės rašytinės lietuvių kalbos tekstynas, turintis Vaizdo kalbos nario didinimo metodas mln.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos m. Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose gairės toliau — Gairės parengtos siekiant užtikrinti visavertį lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje terpėje, įtvirtinti lietuvių kalbos statusą informacinėje visuomenėje, apsaugoti lietuvių kalbą nuo vadinamojo skaitmeninio išnykimo ir mažinti lietuviškai kalbančios bendruomenės atskirtį globalioje žinių visuomenėje. Šie siekiai numatomi įgyvendinti gausinant išteklius, plėtojant kalbos technologijas ir viešąsias paslaugas, atitinkančias informacinės visuomenės lūkesčius ir poreikius. Gairėse numatomos veiklos kryptys, uždaviniai ir priemonės, kaip daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę kaip pagrindinę demokratinės visuomenės raidos ir lygiateisio lietuvių kalbos vartojimo sąlygą, užtikrinančią visavertį Lietuvos piliečių dalyvavimą Lietuvos ir Europos Sąjungos socialiniame, politiniame ir kultūriniame gyvenime. Gairės parengtos atsižvelgus į Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje — metų programos įgyvendinimo rezultatus ir lietuvių kalbai skirtų technologijų būklės vertinimus.

Minėtinas Vilniaus Vaizdo kalbos nario didinimo metodas sukauptas lietuvių mokslo kalbos tekstynas CorALit. Vis dėlto dabartinių lietuvių kalbos tekstynų modernioms lietuvių kalbos technologijoms informacijos paieškos, automatinio vertimo ir kitoms sistemoms nepakanka.

Esamiems ir būsimiems tekstynams reikia bendros lietuvių kalbai pritaikytos programinės įrangos, kuri leistų kuo geriau išnaudoti turimus kalbos išteklius ir iš jų gaunamus skaitmeninius aprašus. Ištekliai gausinami pagal Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje — m.

Verslo požiūris. Po 13 metų „Tele2“ palikęs Baranauskas: nuo šiandien aš esu verslininkas

Pastaruosius keletą metų lietuvių kalbos semantinės analizės eksperimentai buvo atliekami fragmentiškai, kol kas nepavyko sukurti stabilaus semantinio analizatoriaus ir išsamesnės bendrosios lietuvių kalbos ontologijos.

Sparčiau kuriamos specialiosios įvairių sričių ontologijos, sėkmingiau atliekami kai kurių semantinių grupių leksikos tyrimai. Sintaksiškai anotuotą tekstyną kuria Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno technologijos universiteto specialistai, toks tekstynas pradedamas kaupti Lietuvių kalbos institute.

Kalbos technologijų, susijusių su turinio semantine ir sintaksine analize bei informacijos paieškos galimybėmis, proveržis numatomas įgyvendinus projektą, kurį pagal Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje — m. Numatoma sukurti viešai interneto vartotojams prieinamos lietuvių rašytinės kalbos sintaksinės ir semantinės analizės ir paieškos paslaugas sintaksinės ir semantinės analizės, lietuviškų svetainių turinio analizės ir paieškos paslaugaslietuvių kalbos sintaksinės ir semantinės analizės branduolio paslaugas morfologinės ir sintaksinės analizės, lingvistinės semantinės analizės, specialių sričių semantinės analizės ir paieškos paslaugas.

Lietuvių kalbos technologijų industrija nėra išplėtota. Rinkoje veikia keletas bendrovių, kurios dažniausiai yra specializuotos ir atlieka nedidelės aprėpties tikslinius užsakymus pavyzdžiui, lokalizavimo, morfologinės ir sintaksinės analizės, dokumentų valdymo. Didesnio masto nacionaliniai ir tarptautiniai verslo projektai įgyvendinami kartu su mokslo Vaizdo kalbos nario didinimo metodas studijų institucijomis arba su užsienio partneriais. European Research Infrastructure Consortiumkurio plėtrą finansuoja nacionalinės vyriausybės.

Europos Tarybos rezoliucijoje dėl Europos daugiakalbystės strategijos pabrėžiamas kalbinės įvairovės ir tarpkultūrinio dialogo skatinimas didinant vertimo galimybes, kad būtų galima Europoje ir pasaulyje skleisti idėjas ir žinias įvairiomis kalbomis. Rezoliucijoje skatinama plėtoti daugiakalbes terminijos duomenų bazes ir kalbos technologijas, ypač susijusias su vertimo poreikiais, nustatyti kalbos technologijų sklaidą visose Europos Sąjungos kalbose ir esmines jų taikymo sritis.

Taip pat patariama ir skatinama naudoti informacijos bei ryšių technologijas kaip būtinas kalbų mokymo ir mokymosi priemones. Šių projektų tikslas — įveikti kalbų barjerus kuriant bendrą rinką, keičiantis informacija, bendraujant ir kt.

MO muziejaus nuotrauka. Ji siūlo bent kartą per dieną nukreipti mintis į meno kūrinį ir žiūrėti į jį kartu. Dažnai matau, kad po vizualinio mąstymo strategijos užsiėmimo muziejuje žmonės atrodo sutrikę ar nusivylę, nes jie tikėjosi, kad išmoks ko nors apie meną, tačiau taip dažniausiai neįvyksta. Svarbu taip pat suprasti, kad, norint ką nors sužinoti apie meną atliekant vizualinio mąstymo strategijos pratimus, iš tiesų galima, tačiau tai nėra pagrindinis užsiėmimo tikslas.

Siekiama sukurti skaitmeninę daugiakalbę ekonomiką ir žinių bendruomenę, galinčią nepaisyti kalbų ir valstybių sienų, laisvai keistis informacija ir pritaikyti savo gebėjimus. Pabrėžtina, kad turėtų būti ypač skatinama lietuvių kalbos įtrauktis į tarptautines programas, pageidautinas aktyvesnis dalyvavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose. Bendrõsios skaitmeninės riñkos, grindžiamos sparčiuoju ir itin sparčiu internetu, sąveikiomis taikomosiomis programomis, taip pat suteikiančios tvarios ekonominės ir socialinės naudos, siekis užsibrėžtas Europos skaitmeninėje darbotvarkėje, kuri yra viena iš septynių pagrindinių m.

Personalo mokymas: 16 metodų

Europos strategijos iniciatyvų. Šios darbotvarkės pagrindinės sritys: 1 dinamiška skaitmeninė bendroji rinka; 2 veiksminga IT produktų ir paslaugų sąveika ir standartų diegimas; 3 pasitikėjimo ir saugumo užtikrinimas; 4 sparčiojo ir itin spartaus interneto prieiga; 5 investicijos į mokslo tyrimus ir inovacijas; 6 skaitmeninio raštingumo didinimas, įgūdžių gerinimas ir įtraukties stiprinimas; 7 IRT teikiama nauda ES visuomenei.

Naujoji — m. Didžioji dalis programų, kurias šiuo metu naudoja informacinė visuomenė, labai priklauso nuo kalbos technologijų, todėl svarbu, kad valstybinės lietuvių kalbos statusas būtų užtikrinamas teikiant elektronines viešąsias paslaugas, teikiant prieigą prie reikiamos informacijos.

Nors pastaraisiais metais lietuvių kalbos technologijų srityje padaryta reikšminga pažanga, ji nėra pakankama, kad kalba būtų visavertiškai vartojama elektroninėje erdvėje. Lietuvoje spartesnė informacinės visuomenės plėtra, susidomėjimas kalbos technologijomis ir išteklių kaupimas prasidėjo prieš keletą dešimtmečių, tačiau m.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 18 proc. Lietuvos gyventojų jau naudojasi skaitmeninėmis lietuvių kalbos paslaugomis skaitmeninėje erdvėje.

Lietuvių kalba yra viena iš vadinamųjų nekomercinių Europos kalbų, todėl plėtojant kalbos technologijas susiduriama su sunkumais ir problemomis, būdingomis mažiau vartojamų kalbų raidai. Šių technologijų plėtra labai priklauso nuo kitų šalių patirties ir paramos bei tarptautinio bendradarbiavimo. Kita vertus, kalbos technologijų plėtojimas yra svarbiausia lietuvių kalbos funkcionalumo, žinomumo ir lietuviškos kultūros sklaidos daugiakalbėje Europoje stiprinimo proceso sudedamoji dalis.

Katalizuoti mokslu pagrįstus darnaus vartojimo ir gamybos politikos veiksmus

Be to, tik visavertis lietuvių kalbos gyvavimas informacinėje erdvėje Vaizdo kalbos nario didinimo metodas padėti įveikti skaitmeninę atskirtį dėl kalbos barjero, mažinti socialinę atskirtį ir didinti kitomis kalbomis pateikiamos informacijos prieinamumą. Reikia daugiau pastangų kaupiant skaitmeninius lietuvių kalbos išteklius, atliekant kalbos technologijų tyrimus ir diegiant naujoves.

Be to, dėl būtinybės sukaupti didelį kiekį duomenų ir dėl kalbos technologijų sistemų sudėtingumo būtina sukurti naujų informacijos mainų ir tarptautinio bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo infrastruktūrų. Labai svarbu kurti sąlygas, skatinančias visavertį lietuvių kalbos vartojimą elektroninėje erdvėje, reikiamų specialistų rengimą ir prieinamų IRT sprendinių bei lietuvių kalbos bazinių išteklių kūrimą.

Account Options

Turi būti sudaromos galimybės lietuvių kalbą vartoti visuose skaitmeniniuose įrenginiuose. Iki šiol Lietuvoje platinama įrenginių pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuteriųnepritaikytų Lietuvos rinkai, tai yra nesudarančių galimybės vartoti lietuviškus rašmenis, rinktis meniu lietuvių kalba. Nepakankamai dėmesio skiriama programinei įrangai lietuvių kalba. Lietuvos kompiuterininkų sąjungos m. Geriau sulietuvintos programinės įrangos naudojimu rūpinamasi bibliotekose 62,8 proc.

Geteborge vykusio aukščiausiojo lygio susitikimo deramo darbo vietų ir ekonomikos augimo klausimais diskusijose dalyvavę valstybių ar vyriausybių vadovai išreiškė norą švietimo ir kultūros srityje nuveikti daugiau. Komunikate aprašoma Europa, kurioje sienos netrukdo užtikrinti kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokslinius tyrimus, Europa, kurioje įprasta studijuoti, mokytis ar dirbti kitoje valstybėje narėje, Europa, kurioje beveik kiekvienas, be gimtosios kalbos, kalba dviem užsienio kalbomis, o žmonės labai aiškiai jaučia savo, kaip europiečių, tapatybę ir gerai suvokia Europos kultūros paveldą bei jo įvairovę. Gerinant Europos kalbų mokymąsi prisidedama prie tarpusavio supratimo ir judumo Sąjungoje, be to, padedama didinti našumą, konkurencingumą ir ekonominį atsparumą.

Šiai sričiai trūksta teisinio reguliavimo. Lietuvių kalbos vartojimo skaitmeniniuose įrenginiuose ir lietuviškos ar sulietuvintos programinės įrangos pasirinkimo galimybės numatytos konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo projekte, kuris iki šiol nėra priimtas. Kompiuterinė lingvistika ir kalbos technologijos, kaip atskira disciplina, kol kas nėra įtvirtinta Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje.

Nė vienas universitetas nesiūlo visų lygmenų kalbos technologijų studijų, dėl to šioje srityje dažniausiai dirba mokslininkai, baigę lingvistikos ir arba informatikos studijas. Su šia sritimi susijusių studijų programų pavyzdžiui, Kompiuterinės lingvistikos bakalauro studijų programa Kauno technologijos universitete, Taikomosios lietuvių kalbotyros magistro studijų programa Vytauto Didžiojo universitete absolventų skaičius nedidelis ir negali patenkinti kvalifikuotų kalbos technologijų srities darbuotojų paklausos.

Be to, reikėtų stiprinti šioje srityje dirbančių verslo ir mokslo bei studijų institucijų ryšius, numatant tokius bendradarbiavimo būdus, kaip dalyvavimą bendruose projektuose, stažuotes ir pan.

Taigi efektyviausi reikiamų specialistų rengimo būdai labiau sietini su kvalifikacijos tobulinimo veiklomis stovyklomis, konferencijomis ir pan.

Vieni iš Mazu dydziu varpa sėkmingos kalbos technologijų plėtros veiksnių yra kalbos išteklių ir bazinių įrankių kokybė, prieinamumas bei laisvo jų naudojimo galimybė.

Pastaruoju metu skiriama daug dėmesio kalbos technologijų ir skaitmeninių išteklių standartizavimui, prieigos galimybių plėtimui, šie dalykai siejami su kultūrinio paveldo išsaugojimu ir tarptautiškumo plėtra. Vis dėlto dar turėtų būti nustatyti pagrindiniai išteklių ir kalbos technologijų prieinamumo ir sklaidos principai, numatyta licencijavimo tvarka, skatinama taikyti tarptautinius standartus.

Joje pateikti m. Galima teigti, kad daugelyje lietuvių kalbos technologijų specifinių sričių šiandien turime tik riboto funkcionalumo programinę įrangą. Sudėtingesni įrankiai, pavyzdžiui, sintaksiškai anotuoti tekstynai, leksinės semantinės žinių bazės ar sąvokų taksonomijos, tokios kaip WordNet ir pan. Pažangiausi įrankiai, susiję su semantiniais ir sintaksiniais tyrimais, tik dabar pradedami plėtoti.

Meno kūrinio stebėjimas kartu su vaikais – būdas ugdyti tarpusavio pasitikėjimą

Labai netolygi lietuvių kalbos išteklių ir technologijų plėtra trukdo sėkmingai kurti kalbos modelius.

Semantikos tyrimų trūkumas lemia mažesnę kalbos generavimo ir teksto analizės pažangą. Kai kurios sakytinės lietuvių kalbos apdorojimo technologijos veikia gana gerai ir sėkmingai integruojamos industrinėse srityse.

Sparčiau plėtojami šnekos sintezės tyrimai ir taikymas, bet atpažinimo kokybė ir pritaikymo galimybės prastesnės. Tolesni darbai turėtų užpildyti išsamesnės semantinės tekstų analizės spragą ir sukaupti trūkstamų išteklių, skatinti kurti taikomuosius prototipus, būtinus viešųjų paslaugų teikimui skaitmeninėje erdvėje.

Kuriant išmanesnes ir sudėtingesnes priemones, tokias kaip automatinės vertyklės, reikia išteklių ir technologijų, kurie apimtų daugiau lingvistinių aspektų ir leistų semantiškai nuodugniau analizuoti įvedamą tekstą.

Padidins varpa namuose laikytinas įsiliejimas į daugiakalbes mokslines tyrimų ir išteklių infrastruktūras išnaudojant kompiuterių debesijos teikiamas galimybes, kuriant daugiakalbius technologinius sprendinius ir pan. Siekiant sėkmingo lietuvių kalbos gyvavimo informacinėse technologijose svarbiausi yra šie vienas nuo kito neatsiejami kalbos technologijų plėtros tikslai: Pirmasis tikslas apima lietuviškos skaitmeninės aplinkos kūrimą ir plėtrą, esamų kalbos technologijų ir išteklių prieinamumo ir sklaidos užtikrinimą, žmogiškųjų išteklių tobulinimą.

Numatomi šie pirmojo tikslo uždaviniai: Siūlomos šios priemonės: Antrasis tikslas susijęs su kalbos technologijų ir išteklių plėtra, daugiakalbio skaitmeninio turinio valdymo ir prieigos įrankių kūrimu, automatinio vertimo, balso apdorojimo ir kt. Numatomi šie antrojo tikslo uždaviniai: Trečiasis tikslas numato socialiojo išmaningumo, elektroninio dalyvavimo ir interaktyvios pagalbos plėtrą, siekiant didesnio kalbos technologijų pritaikymo e.