Kaip padidinti nario pagalbos gydytojus, Šeimos medicinos plėtros planas – tik stalčiui? - slapcia.lt
Ir tai įvyksta vos išėjus iš gydytojo kabineto. Laukė dešimtmetį Tačiau naujojo dokumento reikalingumu neabejoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Europos Komisijos Sveikatos mokslų tarybos narys Dainius Pavalkis.
Jūratė Kuodytė.
Tapk nariu
Paliatyvios medicinos filosofija Ką šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti žmogui, kuris gydytojo kabinete išgirsta nuosprendį — vėžys? Kiek Kas yra normalus dydis ir nario plotis liko? Na, geriausiu atveju pusmetis, žinoma, gali būti ir daugiau, ir mažiau.
Durys užsidaro.
Jūratė Kuodytė. Paliatyvios medicinos filosofija
Kas toliau? Vienu atveju — ligoninė su operacija, spinduliniu gydymu arba chemoterapija, bet ir po to durys užsiveria, o būties ir buities klausimai išlieka.
Please leave this field empty. Paliatyvios pagalbos galimybės Marijampolės apskrityje 05 04 Paliatyvi pagalba — tai visuma gyvenimo kokybės gerinimo priemonių, skirtų nepagydoma progresuojančia liga sergantiems pacientams ir jų artimiesiems.
Kas padeda į juos atsakyti žmogui, kuris būna sukaustytas baimės, o neretai patiria ir sunkiai pakeliamas kūno kančias. Skausmas būna ne tik fizinis. Jis greitai perauga į socialinį skausmą, kuomet prarandamas darbas, psichologinį, nes pasikeičia vaidmuo šeimoje — iš visaverčio nario tampi priklausomas net nuo savo mažamečio vaiko.
Persmelkia ir dvasinis skausmas, nes užgęsta viltis, mirties nuojauta ir siaubą kelianti ateities perspektyva iš vidaus naikina paskutinius gyvybės syvus. Kaip tokį žmogų gydyti? Ar apskritai čia įmanoma medicininė pagalba?
Ar ji reikalinga? Juk jis iš gydymo įstaigos išrašytas, o panašu, kad neretai ir nurašytas.
Ieškoti Šeimos medicinos plėtros planas — tik stalčiui? Juo labiau kad yra abejojančių šio plano reikalingumu ir veiksmingumu. Vertina kritiškai Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė neslėpė kritiškai vertinanti šį Šeimos medicinos plėtros metų veiksmų planą. Jos teigimu, gydytojai ir slaugytojai apiplėšiami — negauna deramo atlyginimo, nors jų darbas sudėtingas ir atsakingas. Tad, pasak pašnekovės, naujajame veiksmų plane numatyta peržiūrėti jų įkainius, mokėti už papildomas programas, medikai raginami skirti daugiau laiko profilaktikai, tačiau išties gydytojams tam nebelieka laiko.
Tą tvirtina tūkstančiai ligonių ir jų artimųjų, susidūrę su visuomenės požiūriu į nepagydomai sergantį žmogų. Susirgęs tampi nereikalingas, nenaudingas, dažnai būni palaidojamas avansu.
Gyvenk negyvenęs — tai kitiems jau nebesvarbu. Ir taip nutinka ne iš blogos valios, o veikiau iš baimės užsikrėsti mirtimi, taip pat galbūt dėl nežinojimo, kaip ir ką sakyti, lankyti ar susilaikyti, nutaisyti optimizmu trykštantį veidą ir linkėti sveikatos ar atvirkščiai, guosti ir liūdėti, kad gyvenimas toks trapus ir nenuspėjamas. Pasirodo, į visus šiuos opius klausimus medicina gali ne tik atsakyti, bet net ir padėti.
Savo profesines žinias šioje srityje gydytoja gilino Europos paliatyvios pagalbos kongresuose, stažuotėje Kanadoje, Hamiltono paliatyvios pagalbos centre, praktiškai jas taikydama Vilniaus Onkologijos Centre įsteigtame paliatyvios medicinos kabinete nuo metų. Pasaulinę ligonių dieną paliatyvios medicinos pradininkė sutiko atsakyti į keletą rūpimų klausimų. Kuo ši medicinos kryptis ypatinga? Paliatyvi medicina turi kiek kitokį požiūrį į sergantį žmogų negu tradicine tapusi išgydomoji medicina.
Gali būti keista, kam toji kokybė, kai aš mirštu, gyvenimas baigiasi.
Tačiau ligoniai ir jų artimieji, susidurdami su didžiule kančia ir kitais ją lydinčiai simptomais tą gyvenimo kokybę vertina aukščiausiu balu. Gyvenimo pabaigoje žmogus trokšta išgyventi kiekvienos dienos pilnatvę, daugelis turi realizuoti įvairių dalykų.
Todėl pirmiausia reikia pašalinti fizinę kančią.
Kai medicina nebegali užtikrinti ligos išgydymo, ligoniui pradeda rūpėti ne vien medicinos technologija ir daugiau poreikių, nei tik pašalinti negalavimus. Paliatyvi medicina siekia suteikti ligoniui visapusišką pagalbą: pagelbėti socialiniuose poreikiuose, psichologinėse problemose, nepalikti atvirų egzistencinių klausimų, nuraminti kylančias baimes ir savo veikla nori pasakyti, kad jis pirmiausia yra žmogus, vertingas iki gyvenimo pabaigos.
Ir kad jis gali būti mylimas bet kokiu atveju. Šią veiklą apimančią sunkiai sergančio paciento ir jo šeimos poreikius atstovauja paliatyvi pagalba.
Aišku, kad vienas gydantis gydytojas negali užtikrinti visų šių funkcijų, todėl paliatyvios pagalbos paslaugą vykdo lygiateisių ir lygiaverčių narių komanda. Pagrindinis jos narys yra ligonis, toliau- gydytojas, slaugytoja, psichologas, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, pritaikantis namus sunkiam ligoniui, dvasininkas ir kiti specialistai, pagal kiekvieno ligonio poreikį. Ši komanda nusakyta ir Lietuvos paliatyvios pagalbos įstatyme.
Kviečiame padėti Lietuvos gydytojams
Paliatyvia pagalba turi užsiimti savo srities profesionalai, t. Kadangi padarytų klaidų šiuo atveju nebėra laiko Kaip padidinti nario pagalbos gydytojus. Gali viskas būti padaryta teisingai, tik truputėlį per vėlai. Ir tas truputėlį kelia ligoniams ir jų šeimoms didelį rūpestį. Kodėl visuomenė turėtų rūpintis žmogaus poreikiais paskutiniame jo gyvenimo etape? Juk yra ir kitų sergančių, jiems irgi reikia gydymo, priežiūros ir pan.
Sakyčiau, kad metas keisti mirties filosofiją į gyvybės filosofiją. Vadinti gyvą žmogų mirštančiuoju mažų mažiausia nekorektiška. Kiekvieno iš mūsų mirties laikas nėra žinomas.
- Tai nera narys
- Normalus galvos svaigimas
Juk šiuo metu sveikas žmogus gali gyventi trumpiau negu sunkai sergantis. Sunkiam ligoniui, jo šeimai jausti saugumą, palaikymą ir sulaukti realios pagalbos iš realiai veikiančių toje visuomenėje institucijų yra pagrindinė žmogaus teisė.
Negalime traktuoti nepagydomos ligos kaip nusikaltimo ir tuos žmones izoliuoti. Kas kaltas, kad žmogus susirgo? Ne visada jis pats. Šeimos nariai, matydami, kad jų ligoniui yra gerai, kad jis gali sulaukti pagalbos, patys jaučiasi geriau. Daugelis iš mūsų tokiu būdu galime išvengti paranojiškos baimės susirgti nepagydoma liga, būti fiziškai neįgaliems, o ilgainiui, gali būti, kad ramiau priimsime mirties faktą.
Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius
Paliatyvi medicina į mirtį Kaip padidinti nario pagalbos gydytojus kaip į normalų procesą. Nereikia jos nei ignoruoti, nei pernelyg sureikšminti ar mistifikuoti.
Ne vienas mano pacientas teigė, kad tik sunkioje ligoje suprato, kaip vertinti kiekvieną dieną, o jų artimieji mokėsi iš savo ligonių išminties. Visuomenės brandumo lygį atspindi jos elgesys su silpniausiais. Ar paliatyvią mediciną galime sieti su mūsų slaugos ligoninėmis?
Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius Priėmimo ir skubios pagalbos skyrius Tel. Pacientai Priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje ir jo poskyriuose visą parą guldomi į Ligoninę skubia ir planine tvarka, o nesant indikacijų — stacionariniam gydymui, teikiama ambulatorinė pagalba. Nesant galimybės suteikti būtinų paslaugų Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje ar kituose stacionaro skyriuose, pacientas nukreipiamas į kitą gydymo įstaigą. Pacientams kreipiantis į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių dėl skubios būtinosios medicinos pagalbos, gydytojo siuntimo nereikia.
Įprastos slaugos ligoninės nesuteikia visapusiško rūpinimosi žmogumi, suprantant konkretų žmogų su tik jam vienam būdingais poreikiais ir lūkesčiais. Galima apkaltinti paliatyvios pagalbos sistemą prabanga, tačiau juk kiekvienas žmogus, taip pat ir sunkus ligonis, nes juk jis žmogus, turi teisę sulaukti gydytojų dėmesio, slaugos, būti išvaduotas nuo fizinių kančių, sulaukti pagalbos, trokšta būti suprastas, vertinamas, turi teisę į mandagumą ir pagarbą.
Jis trokšta būti išklausytam, nepasmerktam dėl fizinio silpnumo, pakitusio charakterio, išvaizdos, galėti išreikšti baimę ir pyktį. Žmogus turi teisę turėti rytojų, galimybę bendrauti su aplinkiniais, žodžiu ir kitais būdais, idant sumažėtų vienatvė, melstis ar galėti girdėti besimeldžiant už jį.
Jis turi teisę numirti oriai ir garbingai.
Siūlo įrašinėti paciento ir gydytojo pokalbius: vienu šūviu – du zuikiai
Mes, kurie prisiliečiame prie sunkiai sergančio žmogaus, turime galimybę tapti geresniais šiandien negu vakar. Myliu jus visus čia esančius ir toli nuo manęs.
Dėkinga už didelius turtus, kuriuos su Jumis bendraudama iš Jūsų gaunu. Ačiū… Jei mirsiu, atiduokite vaikams, kas liko po manęs.
