Nekilnojamasis vis didejantis narys, LB valdybos narys T. Garbaravičius: butų nuomai pirkimas nemažėja

Tai kiek gi tai gali kainuoti būsto pirkėjui? Tokiu būdu pertekline pinigų emisija siekiama kažkokia forma palaikyti įmonių likvidumą, mažąjį verslą, individualias įmones.

LNTPA prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad jau šiandien privalome imtis veiksmų dėl bręstančios būsto prieinamumo problemos.

Gerbiamasis skaitytojau,

Įstatymas buvo nemažai aptarinėtas žiniasklaidoje, bruzda verslas, tačiau visuomenė šioje istorijoje lyg ir neturi jokio vaidmens. Iš pirmo žvilgsnio, viskas atrodo labai teisinga ir pagrįsta: valstybė privalo efektyviai panaudoti savo turtą, o iš vieno brangiausio jų — žemės — uždirbti didžiausią grąžą, kuria naudosis visi piliečiai.

Tačiau reikėtų dėmesį atkreipti į tokio sprendimo kainą ir įvertinti, kiek tokio sprendimo pagrindas yra demokratinis, o kiek — kapitalistinis. Dabar šį pavyzdį Nekilnojamasis vis didejantis narys aptariamo įstatymo atveju: valstybės grąža, kuria ji turėtų dalytis Purkstuko padidinimas Narys mumis visais, šiuo atveju, yra dovana.

Main navigation

O kokia to kaina? Tai ir yra esminis klausimas. Konkurencija dėl kiekvieno žemės lopinėlio yra milžiniška, todėl kainos kyla labai sparčiai. Sklypo kaina, natūralu, yra viena iš galutinio produkto — tarkime, buto — dedamųjų.

Kaip eurą paversti dviem M. Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1 kv. Tarkime, už 1 eurų vertės sklypą reikės mokėti 1 mln.

  • Padidejo narys ua.
  • Kaip padidinti vyru vaizdo nari

O tokie sklypai Vilniuje — ne retenybė. Antrasis: jei valstybinės žemės sklype planuojamų statinių bendrasis plotas daugiau nei 40 proc. Pavyzdžiui, tas pats 1 kv. Planuojamas keturių aukštų 3 kv.

M. Vanagas. Naujas įstatymas perkamą būstą gali branginti Eur - Verslo žinios

Na, ir desertas: jei keičiama sklypo paskirtis, prisideda dar nereikšmingi 5 proc. Atsakymas į svarbiausią klausimą, kiek tai gali kainuoti būsto pirkėjui yra, pasak M.

Vanago, labai trumpas 15 —25 Eur nuo vidutinės klasės, 50 kv. Sklypo kaina būsto kvadratinio metro kainoje sudaro žymią dalį: pavyzdžiui, populiariausiame Vilniaus mikrorajone, Naujamiestyje, kiekvieno naujo būsto kvadratinio metro kainoje sklypo kaina sudaro nuo iki Eur. Taigi, jei sklypo kaina, pagal anksčiau nagrinėtą pavyzdį, išaugtų nuo 1 mln.

Eur iki 2 Eur, o jame galima pastatyti 3 kv. Tačiau sklypas gali būti ir brangesnis, todėl ir būstas brangtų labiau. Ypač, jei įstatymas išprovokuos sklypų rinkos kainų augimą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Kainų tramplinas — praraja įperkamumui ir konkurencingumui M. Vanagas pabrėžia, kad ne mažiau svarbus ir planuojamas vertės skaičiavimo mechanizmas — remiantis rinkos kaina. Rinkos kaina yra ta, kuri fiksuojama įvykus aplinkiniams sandoriams. Esant tokiai situacijai, brangs ir privatūs sklypai. O kodėl gi privataus sklypo šeimininkas turėtų norėti už savo turtą gauti mažiau nei už šalia esantį valstybinį sklypą bus prašoma sumokėti?

NEKILNOJAMASIS TURTAS KAUNE, METŲ TENDENCIJOS | Tadas Meiliūnas

Juk ir biurokratijos mažiau, ir sklypo nuosavybės teisės atitenka pirkėjui. Tokia situacija gali užsukti tokią kainų karuselę, kad patrauklių bet kokių projektų plėtrai sklypų Vilniuje neliks visai. Kaip toks užburtas ratas galėtų išauginti būsto kainas, nesiimu net spėlioti.

Nekilnojamasis vis didejantis narys

Tikėtina, labai smarkiai. Efektą dar labiau sustiprins pasiūlos mažėjimas ir neslopstanti paklausa. Būsto įperkamumas smigs žemyn ir reguliaciniais įrankiais nebus galima to sustabdyti.

Nekilnojamasis vis didejantis narys

Neliks įperkamų būstų, čia nebus patrauklu važiuoti žmonėms iš kitų miestų bei miestelių, bus be galo sunku privilioti sugrįžti emigrantus ar atvykti specialistus iš kitų šalių. Daugelyje Vakarų Europos miestų būsto įperkamumas yra viena didžiausių problemų — ją vyriausybės ar miestų savivaldybės sprendžia diegdamos ir taikydamos įvairius skatinimo mechanizmus. Jo teigimu, dalis įstatymo nuostatų yra geros.

Jūs jau balsavote. Galite peržiūrėti rezultatus.

Jos turėtų nutraukti ilgus metus besitęsiančią situaciją, kai išnuomoti valstybinės žemės sklypai gali būti atimti be svarios priežasties. Būtent dėl šio aspekto ir ilgos ankstesnės litanijos kolizijos būtų be galo apmaudu, jei įstatymas taptų našta būsimiems būsto pirkėjams, o ne efektyviu įrankiu valdyti bene brangiausią valstybės turtą. Statulevičius: galime sulaukti sniego gniūžtės efekto LNTPA prezidento Mindaugo Statulevičiaus teigimu, šiandien privalome imtis veiksmų dėl bręstančios būsto prieinamumo problemos.

Pirmiausia būsto pardavimai siekia rekordus ir, jeigu tai užsitęs, pasiūla gali nebespėti su paklausa, o tai lems papildomą kainų augimą.

Pavyzdžiui, jei sklype stovi 1.

Jau dabar matome, kad rinka supranta Žemės įstatymo reikšmę ir auga privačių sklypų kainos — jų pardavėjai supranta, kad valstybinei žemei pabrangus dvigubai, pagal rinkos dėsnius tiek pat brangsta ir privati.

Sniego gniūžtės efektas reiškia, kad atskirais atvejais būstas gali brangti apie 20—30 proc.

Nekilnojamasis vis didejantis narys

Tai niekaip nedera su siekiu Lietuvoje sukurti prieinamą būstą, todėl asociacija siūlo kitą būdą kaip valstybei kompensuoti už valstybinę žemę — numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų sumokėtas mokestis. Tai leistų Nekilnojamasis vis didejantis narys staigaus kainų šoko.